Praėjusios savaitės pabaigoje dienraščių lyderis paskelbė dvi Lietuvą sukrėsti turėjusias žinias – porą miglos aptrauktų nuotraukų, kurios neva įrodo, jog Seimo narė Neringa Venckienė slapstosi nuo teisėsaugos Čikagoje, ir paskutinį Laimutės Stankūnaitės interviu, kurį ji neva davė lrytas.lt žurnalistei prieš nustodama egzistuoti senąja tapatybe ir visam laikui kartu su dukra išnykdama į ypatingai slaptą pasaulio vietą, kurioje nėra lietuvių.
Pirmoji žinia paskelbta rugpjūčio 22 d., antroji – 23 d.
Užkietėjęs muilo operų gerbėjas pasakytų, kad tai visiškas atsitiktinumas: tiesiog taip sutapo, kad tuo metu, kai dienraščių lyderio skaitytoja S. Barkan tarp milijonų tolimosios Čikagos gyventojų akis į akį susidūrė su beveik pusmetį nežinia kur buvusia Seimo nare Neringa Venckiene, L. Stankūnaitė Lietuvoje krovėsi lagaminus, o dienraščių lyderio žurnalistė įrašinėjo dramatišką jos interviu.
Iš tiesų, sutapimų pedofilijos ir žudymų istorijoje būta ir labiau primenančių bulvarinio skaitalo siužetą (ko vertas jau vien sutapimas, kai prieš pat teismui pradedant nagrinėti pedofilijos bylą, pagrindinis įtariamasis nuskęsta baloje).
Ir vis dėlto toks vulgarus dramatizmo perviršis dar labiau sustiprina įspūdį, kad stebime gerai surežisuotą spektaklį.
Tuo labiau, kad S. Barkan nuotraukos įtartinai panašios į klastotę ir yra pagamintos nežinia kada, o interviu įrašymo data taip pat neaiški – toks tekstas galėjo būti paruoštas jau seniau ir „taupytas” ypatingai progai. Žinant dienraščių lyderio tradicijas, tokia manipuliacija nestebintų, be to, ir žurnalistės Laimos Lavastės talentai šia prasme įspūdingi: vieną „interviu” ji sukūrė net nebendravusi su tą interviu jai neva davusiu asmeniu.
Tad jei laikysimės prielaidos, kad ir šį kartą stebime tam tikrą spektaklį, kyla klausimas, kas ir kokiu tikslu tą spektaklį kuria?
Versijų, žinoma, gali būti įvairių.
Pavyzdžiui, į akis krinta tai, kad kaip tik šiuo metu atomazgos link rieda diplomatų skandalas – sprendžiami ambasadorių Vengrijoje ir Azerbaidžane Renato Juškos bei Artūro Žurausko, kurių slapta įrašyti pokalbiai buvo paviešinti internete, likimai.
Kova dėl R. Juškos ir A. Žurausko verda kaip reta aistringa – ta proga scenoje pasirodė ir asmenys, nuo pulkininko Vytauto Pociūno žūties tyrimo laikų vadinami valstybininkų grupuotės nariais, o buvęs Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata plepių ambasadorių gynybą net pavaizdavo kaip kovą dėl teisinės valstybės likučių.
Vargu ar tokia pompastika turėtų stebinti: mat dar 2006 m. R. Juška minėtas panašiame skandale kartu su – koks sutapimas – valstybininkų smegenimis vadinamu Albinu Januška. Tąkart per Rusijos televizijos kanalą buvo transliuotas slapta įrašytas pokalbis, kuriame buvęs ilgametis Gruzijos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Givi Targamadzė neva aiškina lietuviams Albinui ir Renatui, kad vertėtų užmušti Baltarusijos opozicijos lyderį Aleksandrą Milinkevičių, o lrytas.lt paskambinus nurodytu Albino telefonu, atsiliepė tuometis Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška, pareiškęs, kad pokalbis suklastotas. Tuo viskas tąkart ir baigėsi.
Prisiminus išbandytą metodą, šįkart taip pat mėginta aiškinti, esą R. Juškos ir A. Žurausko pokalbiai suklastoti. Įkandin R. Lopatos, pavadinusio juos „galimai sufalsifikuota informacija”, šią temą LRT eteryje išvystė pats R. Juška:
„...tokio pokalbio, kurį čia dabar visi klausomės ir visiems linksma komentuoti, su tokiu būtent turiniu, nebuvo. O jeigu tokio turinio nebuvo, tai kaip mes galime aptarinėti tai, ko nebuvo?”
Kad pokalbių, kuriuos visi aptarinėja, nebuvo, R. Juška per vadinamąją siauroviziją pareiškė rugpjūčio 21 d., o jau kitą rytą lrytas.lt paskelbė keistai padūmavusias ir nežinia kada darytas S. Barkan nuotraukas. Ir čia pat pulta kuo rimčiausiais veidais jas aptarinėti, tarsi nepastebint, kad tų aptarimų objektas gali būti tiesiog klastotė. Kuo prasta iliustracija R. Juškos žodžiams, kad aptarinėjama iš esmės bet kas?
Isterija dėl S. Barkan nuotraukų sukelta prieš pat rugpjūčio 23 d. vykusį Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį dėl diplomatų likimo. Nors užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė, kad ketina atšaukti pasitikėjimo netekusius ambasadorius, komitetas tądien neskubėjo priimti sprendimo, ir veiksmas persikėlė į pirmadienį. Jo belaukiant, lrytas.lt pamaitino nežinia kada įrašytu (jei įrašytu) paskutiniu L. Stankūnaitės interviu. Pagaliau šiandien pranešta, kad R. Juškos ir A. Žukausko atleidimui Seimo komitetas nepritarė.
Stebint šiuos sutapimus sunku neprisiminti, kad yra ir tokia manipuliacinė metodika: vieną skandalą dengti kitu.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]