|
|
Demokratinis pasaulis turi progą eilinį kartą “nustebti”, kokia Rusijos europinė – azijinė imperija gali būti arši kitų valstybių atžvilgiu. Net negalima sakyti, kad ji tik sovietinė ar postsovietinė. Šios valstybės, kaip imperinės grobikės, istorija yra šia prasme gan vientisa. Kaip kariniu būdu plėsti savo teritorijas puikiai žinojo jau ir Rusijos carai. Jei nebūtų caras pardavęs Aliaskos Jungtinėms Valstijoms, tai gal bolševikai ir ten būtų savo “tvarką” įvedę. Juk ir dabar ten dar gyvena kelintos kartos Rusijos kolonistų palikuonys. Žinoma, jie nepanašūs į tuos “putinjugend” būrius, kurie tuntais veržiasi į Ukrainą ginti tuos, kurie su svetimos valstybės vėliavomis plaikstosi.
Istorija gerai žino, kokias priemones naudoja okupantai svetimose teritorijose ar savose baudžiamųjų karinių “ekspedicijų” metu. Nuo visiško miestų sugriovimo iki gyventojų vežimų, išvalant teritorijas, namus ir butus saviems kolonistams. Kas tuo domisi, žino, kaip po Jermako buvo “valomas” Sibiras, Kaukazo regionas ar Karaliaučiaus žemė. . Sunku net suskaičiuoti kiek įvairių tautelių Sibire buvo išnaikinta. Ten kur nesuspėjo koks Stalino režimas visų išvežti, tai sovietinė “tvarka” buvo prievartinė betvarkė, kur vietiniai “hegemoniniai” kolaborantai su kolonistais įvedė sau visokias privilegijas likusių gyventojų sąskaita. Aršesni Rytų imperijos vadukai kartais garsiai primena, kad jie Lietuvai gražino Vilniaus kraštą, net ir Klaipėdą, tad jeigu ką…
Po “Dainuojančios revoliucijos” Pietryčių Lietuvoje buvo bandyta kurpti Tiraspolio pavyzdžio “autonomiją”, tačiau lenkiškai pramokę baltarusiai nebuvo labai ryžtingai nusiteikę pulti į Rytų imperijos glėbį. Lenkams buvo leista išvykti į Lenkiją, o vietiniai visokie “tomaševskiniai” blaškėsi ir blaškosi tarp Maskvos ir Varšuvos ieškodami tų, “kas daugiau duos”… Kaip tokios "plaštakės" vadinamos? – priminti nereikia…
Ukrainos istorija yra labai įdomi. Vertą su ja geriau susipažinti. Ypač, kai tokie įvykiai klostosi. Gal tada bus suprasta, kodėl Vakarų Ukraina nenorėjo nei bolševikams, nei fašistams tarnauti, o kovojo už savo šalį. Nepamiršo ukrainiečiai ir stalininio “holodomoro”, nei to, kad “gerasis plikis” N.S.Chruščiovas įsakė sušaudyti 15 tūkstančių karių, kurie ne taip ryžtingai žuvo po Hitlerio kariaunos kulkomis, kaip kai kam norėjosi. Rytų Ukrainos ar Krymo visiškai “išvalyti” nepajėgta. Net ir Krymo totoriai gavo teisę sugrįžti.
Dabartinis Rusijos režimas, pamynęs tarptautinės teisė normas ir visokius susitarimus dabartiniu kariniu vojažu kelia didelį pavojų visai Pasaulio rimčiai. Po visokių ankstesnių sienų perstumdymų buvo nutarta, kad dabartinės – neliečiamos. Krymas, kaip autonominė respublika, jau 60 metų priklauso Kijevo jurisdikcijai. Kokią grėsmę gali kelti Rusijos karinės bazės? – matome ir šiame pavyzdyje. Būtent jomis dangstosi neaiškūs “marsiečiai”. Jie turėtų žinoti, kad Žemėje keliuose esantis transportas turi turėti autentiškus numerius. Be jų sunkiai “marsiečių” technikai tratinti kelius neleistina. Kaip sunkiai teisiškai galima įsivaizduoti ir ruošiamą Krymo referendumą, kurį organizuoja ginkluotų “marsiečių” priežiūroje Kijevo nepripažinta vietinė valdžia. Jei tokio pobūdžio procesai dabartiniame pasaulyje įsibėgėtų – lauktų pasaulinė karinė suirutė, kuri greičiausiai būtų panaši į naują pasaulinį karą.
Didžiausi karai prasidėdavo nuo mažų židinių ir didelių interesų. Tų interesų laukai būdavo netgi pasidalinami ir tada lemdavo tik jėga. Vokiškasis fašizmas buvo viešai pasmerktas, o stalininis komunizmas ne tik nebuvo reikiamai įvertintas, bet ir pajėgė savo užkratą paskleisti nuo Amerikos iki Azijos. Tokioje Kambodžoje ar Š.Korėjoje net iki siaubingo karikatūrinio lygmens.
Jei vėl grįžtumėm į Ukrainą, tai ten jau ruošiamasi priešintis agresijai. Visos Ukrainoje gyvenančios tautos pradeda telktis kovai už vieningą laisvą šalį. Nėra tai lengvas procesas, kai daromas toks karinis spaudimas, bet jis vyksta. Tautinis margumynas kariuomenėje taip pat daugiau ar mažiau pasiryžęs atstovėti laisvę valstybės, kuriai duota priesaika. Tai kas bus toliau? Kyla klausimas, ar Rusijos imperija šį kartą ne per didelį kąsnį stengiasi apžioti. Juk gali šį kartą paspringti…
Beje, Kryme jau pastebėto ir Rusijos "Grad" tipo trumpojo nuotolio raketos. Jos buvo panaudotos Rusijos armijai griaunant Chinvalį Gruzijoje. Vėliau nesėkmingai tuo buvo mėginama apkaltinti Gruzijos karines pajėgas. Tai, šiaip ar taip, masiniam naikinimui skirtas ginklas ir jo panaudojimas miestuose yra nusikaltimas prieš žmoniją. Manau, kad ši Rusijos grubi karinė intervencija į nepriklausomą šalį taip pat yra nusikaltimas ne tik prieš kaimyninę šalį, bet ir reali grėsmė viso Pasaulio XXI-o amžiaus tvarkai. Nusikaltėliai turi būti teismo įvertinti ir atitinkamai nubausti. Jei to nepajėgs padaryti Rusijos imperijos režimas, tai ta padarys istorija, kai toks režimas apskritai dings nuo Žemės paviršiaus. Imperijos griūtys būna totalinės su įvairiomis pasekmėmis. Kartą mums pavyko SSRS griuvėsių išvengti. Reanimuojantys buvusį imperinį režimą pagal senas sienas gal mano, kad jau viską gali sau leisti. Manau, kad šį kartą Rusijos imperijos vadai žiauriai suklydo. Jie suaktyvino savo elektoratą, bet tuo pačiu įsigijo gal net 90 milijonų priešų - ukrainiečių Ukrainoje ir pasklidusių po įvairias pasaulio šalis. Bet kuriuo baigties atveju, Rusijos režimas šia prasme patirs visišką fiasko. Todėl linkint laisvės ukrainiečiams, verta palinkėti laisvės baltarusių ir rusų tautoms. Demokratijos laisvės. Šios tautos turi teisę ją turėti. Visokie diktatoriai ir agresoriai istorijos atminties bus išmesti į šiukšlyną ar pamazgų kibirą. Tik tokia pasirinkimo teisė jiems beliks...
|
Association „Global Gaze Network“
