Kviečiame pasiklausyti Vidmanto Valiušaičio paskaitos apie Juozą Brazaitį (Ambrazevičių) - Vytauto Didžiojo universiteto profesorių, literatūrologą, publicistą, rezistencijos ideologą, Laikinosios Lietuvos Vyriausybės švietimo ministrą ir ministrą pirmininką, kurio palaikų perlaidojimas šį pavasarį sukėlė neįtikėtinai daug aistrų.
Grupė mokslininkų viešu laišku pasmerkė J. Brazaičio pagerbimą, kuris buvęs didelė moralinė klaida, nes nuo 1941 metų birželio iki rugpjūčio veikusi laikinoji vyriausybė bendradarbiavo su nacių valdžia ir negynė nuo naikinimo žydų. „Vyriausybė, kuri dalį savo piliečių atidavė diskriminacijai ir persekiojimui, o vėliau negynė jų nuo masinių žudynių, kurias vykdė okupantai ir jų kolaborantai, negali vienareikšmiškai teigti kovojusi už laisvę. Su žmogiškumu prasilenkiantys žodžiai ir veiksmai visiems laikams aptemdė ir suteršė visa tai, ką Laikinoji vyriausybė tariamai pasiekė nesėkmingai bandydama įtvirtinti Lietuvos suverenitetą", - rašoma filosofų Egidijaus Aleksandravičiaus, Leonido Donskio, Gintauto Mažeikio, Andriaus Bielskio, Nidos Vasiliauskaitės, istorikų Antano Kulakausko, Alvydo Nikžentaičio, Alfredo Bumblausko, Sauliaus Sužiedėlio, poeto Tomo Venclovos ir kitų pasirašytame laiške.
Kitokį požiūrį išreiškė į šį pasmerkimą viešu laišku reagavę filosofai Arvydas Šliogeris, Vytautas Radžvilas, Vytautas Rubavičius, Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis, Edvardas Čiuldė, chemikas Vytautas Daujotis, ekonomistas Antanas Buračas, disidentai Nijolė Sadūnaitė, Alfonsas Svarinskas ir Algirdas Endriukaitis, publicistas Linas Medelis, signataras Zigmas Vaišvila ir kiti.
"J.Ambrazevičius-Brazaitis – iškilus patriotas ir valstybininkas, buvo priverstas vadovauti tautai nepaprastai sudėtingomis politinėmis sąlygomis, ir jo veikla negali būti suprasta vadovaujantis tik dabartinės ideologinės konjunktūros klišėmis. Laiške ši veikla aiškinama ir vertinama supaprastintai ir tendencingai, atsiejant ją nuo konkretaus istorinio to meto įvykių konteksto. Mes, žemiau pasirašiusieji, nedviprasmiškai pareiškiame, kad Lietuvos žydų bendruomenės sunaikinimas yra be išlygų smerktinas kaip didžiulis ir, deja, neatitaisomas nusikaltimas, kuriam negali būti jokio moralinio ir politinio pateisinimo. Tačiau šio nusikaltimo pasmerkimas neteikia jokio pagrindo vertinti tragiškus 1941 m. įvykius pagal supaprastintas ideologines schemas, taikant dvigubus moralinius standartus.", - rašoma viešame laiške.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovo dr. Augustino Idzelio ir filosofų Kęstučio Girniaus bei Romulado Ozolo mintis, kuriomis jie pasidalino V. Valiušaičio radijo laidoje, galite prisiminti čia.
Paskaitą „Juozas Brazaitis: istorija ir dabartis“ V. Valiušaitis skaitė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto stidentams lapkričio 23 dieną: