Nors gyvename agurkų sezoną, kai politinėje tikrovėje jokių reikšmingesnių įvykių tarytum reikėtų ieškoti su žiburiu, praėjusi savaitė jų gana gausiai pažėrė. Turiu galvoje ne paradinius, fasadinius renginius, Lietuvai pradėjus pirmininkauti ES Tarybai, o visai įdomiai besitęsiantį Darbo partijos bylos vodevilį, už kurio galima įžiūrėti daug nutylėtų poteksčių. Iš pirmo žvilgsnio fabula ir naratyvas labai paprasti: na, teismas pagaliau po penkerių bylos vilkinimo metų nuteisė asmenis už konkrečius finansinius nusikaltimus. Nuteisė aukštas pozicijas valstybės olimpe užimančius politikus. Įkvepiantis precedentas. Valio!
Premjeras Algirdas Butkevičius, komentuodamas teismo nutartį, atviravo, kad nieko neatsitikę ir vyriausybės bei koalicijos darbui teismo nutartis įtakos neturės. Vyriausybė dirbs kaip dirbusi. Algirdas Sysas beveik pažodžiui kaip papūga kartojo savo partijos vadovo žodžius. Iš dalies jie abu teisūs, ir štai kodėl. Seime susidariusi kompozicija, esą egzistuoja valdančioji koalicija ir opozicija yra tik regimybė ir imitacija liaudžiai akims dumti. Jei pažiūrėtume į balsavimų rezultatus dėl svarbių įstatymų ar sprendimų, pamatytume, kad jokios opozicijos Seime nėra, panašiai kaip ir Rusijos Dūmoje.
Konservatoriai, matyt, su nostalgija prisimena 2K projektą, ir socdemams visai neskauda galvos, bus ar nebus išmuštas iš koalicijos „darbiečių" dėmuo. Beje, Darbo partijos frakcija labiau šokdina A. Butkevičių negu vadinamoji kubiliškoji „opozicija“. Su Seimu viskas bus gerai, nesvarbu, sugrįš ar nesugrįš iš Maskvos Viktoras Uspaskichas, trauksis ar nesitrauks iš posto Vytautas Gapšys, bus ar nebus A. Kubiliaus pageidavimu peržiūrima koalicijos sudėtis, turėsime Seime tą patį gremėzdą – sistemininkų valdžios partiją. Tuomet kyla klausimas: kieno rankose yra valdžios ir jėgos svertai?
Politine prasme įdomiausia savaitės diena yra pirmadienis, mat pirmadienio rytais premjeras apsilanko pas prezidentę rytinio pokalbio. Po viešnagės Prezidentūroje iš premjero išgirstame visiškai netikėtų naujų dalykų, kardinaliai priešingų A. Butkevičiaus minčių, nei girdėdavome, tarkim, šeštadieniais. Iš pirmo žvilgsnio peršasi Putino – Medvedevo politinės sistemos panašumas su mūsiške. Ir kai pasigirsta kalbų apie Lietuvos politinės sistemos putinizacią, tos kalbos nėra be pagrindo. Kitas retorinis klausimas, ar Dalia Grybauskaitė pati priima sprendimus, o gal yra kita galia, kuri jai vienus ar kitus veiksmus diktuoja iš šalies?
Šia prasme iškalbinga yra detalė, kad teismas nutartimi neužkardė Viktoro Uspaskicho pasirašyti pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos, kol nutartis neįsiteisins. Niekam ne paslaptis, kad Darbo partijos baudžiamojoje byloje pagrindinė dirigentė iš už kulisų buvo Dalia Grybauskaitė ir VSD, ir še tau kad nori, koks liapsusas – nuteistasis paspruko iš pačios panosės. Tad kyla klausimas, kas iš tikro yra šis asmuo, kokios už jo stovi jėgos Rusijoje ir koks jam skirtas vaidmuo? Tikrai ne Kisos Vorobjaninovo ar Ostapo Benderio. Kažkaip su DP teismu netikėtai sutapo ir žinia iš „Gazprom" apie ketinimą 30 procentų kelti Lietuvai dujų kainas. Ir prezidentė, ir premjeras nuo visuomenės slėpė, kad vyksta derybos su „Gazprom", taigi praktiškai - su Putino atstovais. Slapukavo ir apie tų derybų turinį. Visai neatmesčiau galimybės, kad V. Uspaskichas yra labiau susietas su „Gazpromu", nei mums tai gali iš šalies atrodyti. Tai tik prielaidos, kurios mums gali niekados ir nepaaiškėti, kaip gali ir nepaaiškėti, kas stovi už mūsų prezidentės ir rašo jos legendas.
Jei Rusija norėtų, ji tikrai pasitvarkytų taip, kad D. Grybauskaitė antrąją kadenciją matytų kaip savo ausis be veidrodžio.
Poteksčių potekstės.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
