Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų: kolegijose – 18 proc., universitetuose – 14 proc. Šios lėšos skiriamos padidintam dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčiui, taip pat 13 proc. didėjančioms studentų skatinamosioms stipendijoms gerai besimokantiems studentams.
Apie tai skelbiama ministerijos pranešime visuomenei „Nuo naujų mokslo metų didinamos studijoms skiriamos valstybės lėšos“.
Nuo 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1731 eurų.
Papildomai daugiau lėšų skiriama technologijos, fizinių, inžinerijos, informatikos studijoms kolegijose. Tai padaryta dėl to, kad iki šiol atotrūkis tarp šioms studijoms skiriamų valstybės lėšų universitetuose ir kolegijose buvo neproporcingai didelis.
Universitetuose brangiausiai kainuoja pilotų rengimas – nuo naujų mokslo metų šioms studijoms ketinama skirti 13418 eurų, kolegijose daugiausia lėšų skiriama muzikos studijoms – 5223 eurai per metus. Mažiausiai valstybei kainuoja socialinių mokslų studijos: nuo naujų mokslo metų joms bus skiriama 1466 eurai per metus universitetuose, 1283 eurai kolegijose.
Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, studijų krepšelio didėjimo nebuvo nuo 2009 m. , informuoja ministerija.
Nepriklausomas portalas delfi.lt skelbia, kad „būsimieji studentai ir jų tėvai turėtų pradėti atidžiau pildyti savo kiaules taupykles – kai kurių studijų krypčių kainos šįmet kilo net iki 23 procentų“.
„Lyginant su pernai, tai didelis šuolis. Pernai kainos kilo vos iki 1,5 procento“, - rašoma straipsnyje „Blogos žinios būsimiems studentams – valstybė studijų kainas pakėlė nuo 180 iki 1700 Eur“.
Teigiama, kad „universitetinių studijų norminės kainos-„krepšeliai“ šįmet pakilo nuo 181 iki 1668 eurų, kolegijose – nuo 194 iki 809 Eur.
„Tiesa, ministerija teigia, kad tai studento „krepšelio“ didinimas, tačiau padidinus „krepšelį“ didės ir už mokslą mokančių studentų įmokos, nes šios negali būti mažesnės nei norminė studijų kaina-„krepšelis“, - rašoma straipsnyje.