Viešuosiuose pirkimuose mažiausios kainos kriterijus trukdo

Verslininkai pateikė savo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas.

Jose jie siūlo, kad viešieji pirkimai Lietuvoje būtų atliekami remiantis ekonominio naudingumo vertinimo, o ne mažiausios kainos kriterijumi.

Verslininkai tvirtina, kad Europos Sąjungoje 70-80% viešųjų pirkimų yra atliekama remiantis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi. Lietuvoje kol kas vyrauja mažiausios kainos kriterijus. Pagal jį atliekama net 94% visų viešųjų pirkimų.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad šis kriterijus esą nėra tinkamas, dėl to neva dažnai nuperkama pigiausia paslauga, o ne ta, kurios pirkėjui iš tiesų reikia.

„Nėra normalu, kad didžioji dalis pirkimų yra vykdomi taikant mažiausios kainos kriterijų. Pigiausia paslauga niekada nebus kokybiška ir daugeliu atvejų neatitiks pirkėjo poreikių. Jeigu jūs norėsite pirkti automobilį „Opel“, o sąlygose parašysite, kad ieškote automobilio su keturiais ratais, jums bus pasiūlyta „Lada“, kuri tikrai bus už mažiausią kainą, tačiau jūs negausite to, ko norėjote“, – pavyzdį pateikė V. Sutkus.

LVK prezidentas taip pat pareiškė, kad šis viešųjų pirkimų kriterijus esą yra vienas iš veiksnių, skatinančių šešėlinę ekonomiką.

„Ne paslaptis, kad didžiausia viešųjų pirkimų užsakovė yra valstybė. O valstybės taikomas mažiausios kainos kriterijus verčia įmones taupyti savo kaštus. Dažniausiai tai reiškia, kad jos moka atlyginimus vokeliuose ir taupo nemokėdamos mokesčių“, – teigė V. Sutkus.

Ūkio ministerijos sudaryta darbo grupė pateikė siūlymus keisti Viešųjų pirkimų įstatymą Seimui ir Vyriausybei. Vyriausybė siūlymams pritarė, Seime jie dar bus svarstomi. LVK Seimui planuoja pateikti ir savo pasiūlymus.

„Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.