2015 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teismas išteisino buvusius Lietuvos OMON vadovus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą, kurie už akių buvo kaltinami nusikaltimais žmoniškumui. Teismas tokį sprendimą aiškina tuo, kad „kaltinimai buvusiems OMON karininkams neatitinka tarptautinės humanitarinės teisės formuluočių“.
Šie du buvę OMON karininkai nebuvo siejami su 1991 m. sausio 13 d. ar su 1991 m. liepos mėn. Medininkų įvykiais, tačiau buvo kaltinami, kad 1991 m. terorizavo ir baugino beatsikuriančios Lietuvos kariuomenės ir muitinės pareigūnus. Buvo manoma, kad jie organizavo keletą ginkluotų pasienio ir muitinės postų užpuolimų ir kelis iš tų postų sunaikino. Iš viso jiems buvo inkriminuota 15 kaltinimo punktų. Šių išpuolių metu dviem Lietuvos pareigūnams padaryti nesunkūs sveikatos sužalojimai, taip pat, sunaikinus kai kuriuos pasienio ir muitinės infrastruktūros objektus, valstybei padaryta apie 2000 Lt (579,24 Eur ekvivalentas) žala. Abu asmenys gyvena Rusijoje, todėl buvo teisiami už akių.
Šis teismo sprendimas sukėlė diskusijų tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. Apie tai rašoma rusų portaluose Regnum, Komersant, Vzgliad, Rubaltic, BBC Russian, Interfaks, NTV, News.ru, Komsomolskaja pravda, Pervyj kanal ir kt.
Vakarų žiniasklaida šio klausimo nekomentuoja.
Komersant (Vladimiras Vodo. Vilniaus omonininkai išteisinti dėl nusikaltimų žmoniškumui. Komersant.ru, 2015-06-04) primena, jog Vilniaus specialios paskirties milicijos dalinys buvo sukurtas 1988 m., įsakius SSRS vidaus reikalų ministrui Vadimui Bakatinui. Straipsnyje teigiama, jog Vilniaus OMON sudarė apie 50 proc. lietuvių. 1991 m. pradžioje dalis darbuotojų, pasisakančių už Lietuvos nepriklausomybę, iš dalinio pasitraukė ir beveik du trečdaliai dalinio narių liko SSRS pusėje.
Pasak autoriaus, kadangi Lietuvos valdžia norėjo šį dalinį panaudoti savo tikslams, buvo nuspręsta jį priskirti prie SSRS Vidaus reikalų ministerijos. 1991 m. sausio 12-osios naktį Vilniaus OMON būrio kovotojai užėmė Minsko aukštosios milicijos mokyklos Vilniaus fakultetą. Būrys užėmė dalį valstybinių objektų Vilniuje, puldinėjo muitines ir nuginkluodavo milicijos pareigūnus, tačiau laikantis susitarimų, niekada jiems nepakenkė. Po 1991 m. rugpjūčio perversmo dalis omonininkų liko Lietuvoje, o apie 60 žmonių išvyko į Rusiją.
Pasak Vzgliad (Lietuvos teismas pirmą kartą per 25 metus pripažino tiesą. Vzgliad, 2015-06-04), Lietuvos teisėjai paskelbę nuosprendį paaiškino, jog kaltinimai neturi nieko bendra su realybe. Apžvalgos autoriaus teigimu, prireikė net 25 metų, kad Lietuva suprastų, jog ji negali teisti žmonių, kurie laikėsi SSRS įstatymų.
„Kaltinimo požiūriu 1991 metais nebuvo nei karinės padėties, nei ginkluoto konflikto, nei okupacijos, tuo pačiu nebuvo sąlygų, kuomet įsigaliotų Ženevos Konvencijos nuostatos“, – žurnalistams sakė teisėjas Audrius Cininas.
Straipsnyje pažymima, jog dauguma ekspertų ir juristų ne kartą pasisakė, jog su tokia kaltinimo formuluote (dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui) pasiekti pergalės teisme neįmanoma. Autorius primena, jog 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kurios vadovu buvo išrinktas Vytautas Landsbergis, paskelbė apie atkuriamą Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, tačiau tam nepritarė SSRS valdžia. Pasak apžvalgininkų, šiuo istorijos laikotarpiu Sovietų Sąjunga gaudavo daugybę Lietuvos žmonių prašymų šalyje įvesti tvarką.
Istorikas Aleksandras Diukovas straipsnyje pabrėžė, kad Lietuvos teismo sprendimas dėl OMON būrio vadovų B. Makutynovičiaus ir V. Razvodovo nėra galutinis ir vargu ar padės tašką šioje istorijoje.
„Iš teismo sprendimo nesimato, jog jie nustos persekioti specialiųjų pajėgų atstovus. Tuo labiau tai nereiškia, kad lietuviai šių įvykių nebenaudos propagandos tikslams. Esu įsitikinęs, jog Lietuvos valdžia ir toliau spekuliuos 1991 m. sausio 11-osios įvykiais“, – teigė A. Diukovas.
„Prieš 25 metus sukurta ideologinė versija, kuri įsigalėjo oficialiame lygmenyje. Normalus teisminis tyrimas šiuo klausimu nebuvo atliktas. Tai tarsi šiuolaikinės Lietuvos „šventoji karvė“, kuri rodo į Maskvos agresiją. Tuo labiau, yra daugybė liudijimų, jog žudynių prie Vilniaus televizijos bokšto metu, šaudė ne tik sovietų kariai, tačiau ir patys mitinguotojai. Tad dalį žmonių nužudė savi“, – priminė istorikas.
Rubaltic (Aleksandras Šamšijevas. Buvę sovietų omonininkai pakirto Lietuvos „okupacijos doktriną“. Rubaltic.ru, 2015-06-08) rašoma, jog šis teismo sprendimas iš dalies atskleidė baltais siūlais „susiūtos“ bylos politizavimą, tačiau, kita vertus, sudarė precedentą, kuris gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos valdžiai.
Propagandiniame rusų tinklapyje pažymima, jog teismas paskelbė, kad už agresiją atsakomybė tenka tik valstybės vadovams.
„Žinoma, jog kalti ne vykdytojai, o valstybės vadovai. Vienareikšmiškai. Todėl pirmas, kuris turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tai Michailas Gorbačiovas“, – cituojamas Lietuvos aktyvistas Karlis Bilanas.
Rubaltic teigimu, Lietuvos teismo sprendimas tik patvirtino, jog šis tyrimas – grubus politinis užsakymas, įgyvendinantis posovietinės Lietuvos ideologiją, tačiau neturintis realaus pagrindo.
„Teismo sprendimas mus informuoja ne apie tai, ar šie žmonės kalti. Tai tik rodo, jog jie neteisiami, kadangi yra ypatingas subjektas – valstybės vadovai. Tokiu atveju, visi likusieji negali atsakyti už įvykdytą nusikaltimą, jeigu jie nėra ypatingi subjektai“, – sakė Estijos juristas Sergejus Seredenko.
Regnum (Lietuvoje keliamas skandalas: „Mūsų teismai pripažįsta, jog okupacijos Lietuvoje nebuvo“. Regnum, 2015-06-08) informuoja, jog Lietuvos prokurorai, susipažinę su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo išteisinti buvę OMON pareigūnai, priėmė sprendimą nuosprendį skųsti.
Apžvalgoje pabrėžiama, kad Lietuvoje šį teismo sprendimą kritikuoja politikai, politologai, žinomi visuomenės veikėjai, o žiniasklaida jį vadina „gėda“, „sovietinės okupacijos“ neigimu. Taip pat, pasak autoriaus, yra teigiančių, jog „Rusijos propaganda netrukus pareikš, jog patys Lietuvos teismai pripažino, kad okupacijos nebuvo“.
Apie šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą rašo ir kiti Rusijos leidiniai bei portalai (BBC Russian, Interfaks, NTV, News.ru, Komsomolskaja pravda, Pervyj kanal ir kt.), tačiau iš esmės jie pateikia tik bendro pobūdžio informaciją ir plačiau šios temos nekomentuoja.