Vilniaus registracijos į darželius sistema IT eksperto akimis

Vilniaus savivaldybės tinklapyje skelbiama, jog „vienos geriausios IT kompanijų, tarp kurių ir IBM, DPA ir BAIP šiuo metu dirba, kad garantuotų tuos duomenų apdorojimo greičius, kuriuos buvo įsipareigoję užtikrinti“.

Daugelis tėvų tikėjosi, kad pažadėtoji registracijos į darželius sistema antruoju bandymu veiks tinkamai ir galės ja pasinaudoti, tačiau ir šis bandymas nepateisino lūkesčių. Nuomonę, apie registracijos į Vilniaus darželius sistemą, pateikia programavimo paslaugas teikiančios įmonės direktorius Dalius Ulevičius: „Akivaizdu, kad Vilniaus registracijos į darželius sistema patyrė visišką fiasko, nes daugiau kaip per 3 metus taip ir neveikė tinkamai. Nors pats turiu du mažamečius vaikus – dėkoju Dievui, kad nereikia sėdėti prie kompiuterio ir laukti kada, kaip teigė Meras Artūras Zuokas, „Geriausių IT kompanijų sertifikuoti specialistai“ sutvarkys IT sistemą. Gili užuojauta tėvams, kurie švaisto savo laiką, gadina nervus, dėl „Geriausių IT kompanijų“ visiškos nekompetencijos paleidžiant sistemą. Manau geriausių IT kompanijų kompetencija neturėtų kelti abejonių, o geriausiomis jos nusipelno vadintis tada – kada jų teikiamos paslaugos ar kurti produktai yra kokybiški ir veikia sklandžiai.“

Ydinga viešųjų pirkimų sistema

„Patys dalyvaujame viešųjų pirkimų konkursuose ir tenka susidurti su situacijomis, kai sudaryti viešųjų pirkimų reikalavimai užkerta kelią dalyvauti konkurse mažesnėms kompanijoms, o tai ypatingai jaučiama su informacinėmis technologijomis susijusiuose konkursuose. Didesnės vertės (50.000 Eur ir daugiau) konkursuose - dažnai sąlygos sudarytos taip, kad sąlygas atitiktų 2, o dar blogiau viena kompanija arba kelių kompanijų jungtinė veikla. Didelės sąlygos – didelė ir kaina. Šiuose konkursuose dažniausiai viską lemia specialistų ir įmonės sertifikatų skaičius bei įvykdytos didelių sumų sutartys (nekalbu apie standartinius – neskolingas VMI, SODRAI ir neteistas, nes jos beveik kiekvienam konkurse, taip turėtų ir būti).

Nesakau, kad reikalavimų specialistams neturi būti – jos turi būti, tačiau reikėtų atsižvelgti į realų poreikį. Dažnai (kaip registracijos į darželius sistemos atveju) sistemai sukurti reikalingi nedaugiau kaip projekto vadovas, programuotojas, duomenų bazių specialistas ir testuotojas.

Valstybinėse institucijose perkamos įvairios brangios sistemos, po to jos keičiamos ir neretai pasitaiko, kad naująją sistemą – diegia ta pati kompanija, kuri kūrė pirmąją sistemą (pvz.: „Mano VMI“ atvejis). Taip pat, nemažai pinigų yra išleidžiama IT sistemų priežiūrai, kuri dar brangiau kainuoja, nes pirkimo įgyvendinimo metu nebuvo pasirūpinta tolimesniu veikimu.“

(Ne)Įgyvendintų reikalavimų įvertinimas ir atsakomybė

„Už neskaidrius ir nekokybiškus pirkimus turėtų būti numatyta atsakomybė ir turėtų atsakyti abi pusės – ta, kuri nustatė reikalavimus, įvertino pasiūlymus, parengė sutartį ir ta pusė, kuri laimėjo ir kūrė produktą.

Esminė blogybė – didesniuose konkursuose nėra užtikrinamas sutarties reikalavimų vykdymas. Turėtų būti net ne rekomendacija, o reikalavimas užtikrinti sutarties įvykdymą, iš anksto sumokant bent jau 5% sutarties vertės (net ir užtikrinti pasiūlymą bent 1%). Jeigu sistema neveikia logiška, kad laimėjusi konkursą įmonė neįvykdė įsipareigojimų, todėl atimame sutarties užtikrinimas ir norint pasitaisyti turi dar kartą pervesti 5% sutarties vertės ir t.t. kol sutartį įvykdo. Tik tada su pirkimo laimėtoju galutinai atsiskaitoma bei gražinamas sutarties užtikrinimas.

Gerąja viešųjų pirkimų praktika galėtų tapti į pirkimų sutartis įtraukti punktai dėl sutarties vykdymo užtikrinimo, o netinkamas sutarties vykdymas suteikia teisę išreikalauti tiesiogiai patirtus nuostolius iš darbus netinkamai atlikusios įmonės.“

Viešumas – gali būti vaistas nuo nesąžiningumo

„Nuo šių metų naujausia viešųjų pirkimų įstatymo redakcija skelbia „laimėjusių dalyvių pasiūlymai turi būti vieši“, kadangi dėl registracijos į darželius sistemos kūrimo sutartis pasirašyta ankščiau, jai šis pakeitimas netaikomas, tačiau kilus rimtoms abejonėms dėl skaidrumo – turėtų būti pasielgta sąžiningai ir atsakingai.

Užėjus į pagrindinį cvpp.lt puslapį nėra informacijos kokios įmonės įgyvendino projektus. Taip pat nėra jokio analitinio įrankio pasižiūrėti kokioms sistemoms perkančiosios organizacijos išleidžia daugiausiai pinigų ir kokie tiekėjai, kokiomis vertėmis yra įgyvendinę projektus. Iš kokių tiekėjų perkančioji organizacija perka paslaugas ir koks tiekėjas susižeria daugiausiai pinigų.

Savivaldybei siūlau išviešinant visus su registracijos į darželius sistema atliktus pirkimus ir išleistus pinigus, juk vis tik tai yra mokesčių mokėtojų pinigai už kuriuos sukurta sistema neveikia. Turėtų būti paviešintos konkurso sąlygos (reikalavimai), dalyvių pasiūlymai (kainos, jei dalyvis pašalintas iš konkurso ir priežastis dėl ko), sutarties vertė, trukmė, galų gale pati sutartis ir visos susijusios papildomos sutartys, jei jos yra.

Viešąjį interesą turi ginti Viešųjų Pirkimų Tarnyba ar Valstybės Kontrolė. Nekompetencija (o gal net korupcija?) kai kuriais atvejais nekelia jokių abejonių.

Kadangi nuolat stebime viešai skelbiamus pirkimus – galiu drąsiai teigti kad sistemos pirkimo, tobulinimo ir galiausiai konsultavimo pirkimai buvo vykdomi neviešai ir pirkimų skaidrumas kelia rimtų klausimų. Ar tikrai pasirinkus, kaip teigiama geriausias kompanijas, yra pasiektas geriausias rezultatas registracijos į darželius sistemos atveju? Vertinant iš šalies situaciją galima įžvelgti didžiųjų kompanijų neatsakingą požiūrį ir pasityčiojimą iš eilinių žmonių. Galima tik spėlioti kas būtų jei „geriausios“ kompanijos ateityje kurtų elektroninio balsavimo sistemą? Yra daug kitų dalykų ką reikėtų atlikti, bet pati pradžia yra čia. Galbūt naujasis Vilniaus meras R. Šimašius išspręs klausimus susijusius su viešųjų pirkimų skaidrumu.“