Vilniuje renkami parašai dėl referendumo

Vilniuje yra renkami parašai referendumui surengti.  Kol kas miesto centre galima pasirašyti 3–4 vietose – Kudirkos aikštėje, prie Žaliojo tilto. Parašus renkantys žmonės ekspertai.eu portalui patvirtino, jog per dieną kiekviena komanda surenka 200–300 parašų. Referendumu siekiama dviejų tikslų: pristabdyti Lietuvos žemės pardavimą užsieniečiams ir suteikti didesnes galias tautai, sprendžiant svarbiausius valstybės klausimus. Mūsų pakalbintas vilnietis Romualdas sakė: „Kodėl pasirašiau referendumui? Žmonės turi išsakyti savo nuomonę ir ne taip, kaip pas mus, kai žmogaus žodžio laisvė yra ribojama. Referendumas – tai vienas iš būdų išsakyti savo asmeninę nuomonę. Pasirašiau ir tikiuosi, kad referendumas įvyks. Jeigu žmonės turi nuomonę dėl žemės pardavimo užsieniečiams, tegul tai išsako.“

Vieni praeiviai prieina patys, kitiems reikia aiškinti apie referendumo tikslus, o treti sprunka šalin. Referendumo organizatoriai ragina visus savanorius prisijungti prie referendumo parašų rinkimo darbo.

Kas yra tauta be savo žemės? Tik būrys klajoklių, pasmerktų amžinai prieglaudos paieškai. Per ilgus istorijos amžius Lietuva dėl savo dabartinės teritorijos kovojo kalaviju, šautuvu, liejo kraują, kentėjo, tačiau žinojo – žemės niekam nevalia atiduoti; juk tai svarbiausia, ką turime. Kaip sako filosofas Vytautas Rubavičius: „Istorine tauta tampa tik savoje žemėje ir tik savoje žemėje, savoje vietovėje, kurioje renčiamas visas jos gyvenamas pasaulis, tauta gali istoriškai egzistuoti.“

Po ilgų kovų mūšiuose atėjo naujų ginklų era. Dabar jau nebereikia lieti kraujo tiesiogine prasme, kalbos menas užvaldė pasaulį. Atėjo jis ir į mūsų šalį, ypač mėgstamas valdžioje, kuri liežuviu pinigų siekia.

Tad žemės pardavimo užsieniečiams klausimas kelia kitą klausimą: ar netapsime svetimi savo pačių žemėje? Kad taip neatsitiktų, turi būti leista pasisakyti Lietuvos žmonėms, ar jie nori, jog šalies žemė būtų pardavinėjama užsienio piliečiams?

Referendumui surengti Lietuvai reikia surinkti 300 tūkstančių piliečių parašų – tai sudaro daugiau nei 10 procentų šalies gyventojų, kai Šveicarijoje užtenka 50 tūkstančių, tai sudaro 0,6 procento šalies gyventojų. Nors Olandijoje reikia 600 tūkstančių parašų, Italijoje – 500 tūkst., o Ukrainoje net 3 milijonų, tačiau tai sudaro atitinkamai 3,5 procento, 0,8 ir 6,6 procentų šalies gyventojų. Taip pat daugumoje šalių parašams surinkti yra skiriama pusė metų, Lietuvoje – 3 mėnesiai.  

Parašai renkami beveik visoje Lietuvoje, per dieną Vilniuje prie kiekvieno staliuko pasirašo po 200–300 žmonių, organizatoriai tikisi, jog pavyks pasiekti tai, kas atrodo sunkiai įgyvendinama tokioje mažoje šalyje.

Parašų rinkimo vieta. E.eu nuotr.

Ekspertai.eu penktadienį stebėjo, kaip sekasi Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, parašus renkantiems ir pasirašantiems. „Kodėl pasirašiau referendumui? Žmonės turi išsakyti savo nuomonę ir ne taip, kaip pas mus, kai žmogaus žodžio laisvė yra ribojama. Referendumas – tai vienas iš būdų išsakyti savo asmeninę nuomonę. Pasirašiau ir tikiuosi, kad referendumas įvyks. Jeigu žmonės turi nuomonę dėl žemės pardavimo užsieniečiams, tegul tai išsako“, – kalbėjo Romualdas.

Dėl referendumo pasirašo Romualdas, šalia jo stovi R. Radzevičius. E.eu nuotr.

Atsirado ir nepatenkintų tokia iniciatyva, štai greit pro šalį bėganti moteris tarstelėjo: „Kas iš to jūsų referendumo, vėl tik pinigus į balą išmesite ir nieko nepasieksite.“

Kita vilnietė Jolita pasirašė todėl, kad Lietuva išliktų. „Aš manau, kad mes ne tik dėl referendumo turėtume pasirašyti, mes turėtume stovėti šalia Seimo nuo ryto iki vakaro visi pakaitomis, kad kas nors geresnio būtų Lietuvoje“, – sakė ji.

Pakalbinome ir parašus renkančius aktyvistus. „Įkūrėme 28 žmonių iniciatyvinę grupę, vadovaujamą Pranciškaus Šliužo. 2013 metų rugpjūčio 29 dieną Vyriausioje rinkimų komisijoje gavome patvirtinimą, jog galime rinkti parašus. Parašų rinkimas galimas iki lapkričio 29 dienos, o mums reikia surinkti 300 tūkstančių galiojančių parašų. Tikslas – paprasčiausias, čia mūsų susijungė kelios grupės. Vienos iš jų tikslas yra žemės nepardavimas užsieniečiams, kadangi 2014 metų gegužės 1-ąją baigia galioti sutartis su Europos Sąjunga dėl žemės nepardavimo. Taip pat mūsų ūkininkai gauna tris kartus mažesnes išmokas nei Vakarų, jie taps nekonkurencingi. Europos ir Lietuvos nereikėtų lyginti. Mūsų žmonės nebeturės jokių priėjimų nei prie vandens telkinių ir tai tik laiko klausimas. Ukraina priėmė įstatymą, kad parduotų savo žemes, tai jau 5 procentus jų žemių nupirko Kinija“, – pasakojo iniciatyvinės grupės narys Vaidotas Jakubonis.

Tautininkų sąjungos atstovas Andrius Šimas teigė, kad kol kas bendros statistikos, kiek yra surinkta parašų, nežino, nes parašų rinkimas vyksta beveik visoje Lietuvoje, tačiau iš savo pusės gali pasakyti, jog yra surinkęs per 300. „Lapkričio pradžioje jau bandysim daryti pirminius skaičiavimus. Aš manau, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje šitas dalykas įvyks ir mes surinksime tuos parašus, nes yra didelis žmonių susidomėjimas. Gal net didžiuosiuose miestuose nėra tokio ažiotažo, koks yra regionuose, ypač tuose, kur sustatytos kiaulidės (Kelmė, Biržai), tai ten žmonės labai aktyvūs“, – sakė A. Šimas. Pasak jo, norintieji prisidėti prie parašų rinkimo yra visada laukiami, ši veikla yra savanoriška.

Tautininkų sąjungos atstovas Andrius Šimas. E.eu nuotr.

Teiravomės vieno iš savanorių, pilietiško žmogaus Romo Radzevičiaus, kodėl jis taip pat renka žmonių parašus? „Noriu, kad Lietuva turėtų savastį, išsaugotų savo teritoriją, tradicijas, kad Europoje atrodytume, jog esame lietuviai. Jei neturėsime savo žemės – neturėsime ir savo savasties, tada būsime negerbiami ir nevertinami. Priėmus šitą įstatymą, mūsų vaikai ir anūkai būtų nustumti nuo žemės, nes pakiltų jos kaina ir pirmenybė būtų teikiama užsieniečiams, o Lietuva žemdirbių kraštas vis dėlto. Jeigu gautume progą pasisakyti, padidėtų visuomenės įtaka krašto raidai. Pažanga valstybėje gali būti tik tada, kai visuomenė turi įtaką šalies reikaluose. Tokiu būdu būtų ugdomas ir žmonių pilietiškumas, nes jie žinotų, jog jų balsas kažką reiškia“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, 300 tūkstančių ribą sunku įveikti, žmonės nusivylę, sako, jog tų parašų nepavyks surinkti ir jau nieko čia neis padaryti. „Piliečiai praranda viltį, bet aš tikiu, kad mes tuos parašus surinksime. Blogiausia, kad neugdomas pilietiškumas. Mokiniai, baigdami mokyklą, galvoja, kad mes išvyksime į užsienį, tai labai blogai“, – kalbėjo R. Radzevičius.

Piliečių parašų rinkimo lapas. E.eu nuotr.

Parašų rinkimas vyks iki lapkričio 29 dienos, visi norintys pasirašyti dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, gali tai padaryti parašų rinkimo vietose savo vietovėje, kurią galite rasti tinklalapyje zemesvardu.lt.

Kasparo Večerskio ir Mariaus Matulevičiaus reportažas