Vilniuje tariamasi dėl kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų tolimesnio kūrimo ir pajėgumų vystymo

Spalio 10-11 d. Vilniuje vyksta Lietuvos inicijuoto kibernetinių greito reagavimo pajėgų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projekte dalyvaujančių valstybių atstovų susitikimas. Lietuvos iniciatyva siekiama sukurti kas pusmetį rotuojamas ES Kibernetines greito reagavimo komandas, kurias sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai. 

Susitikimas Vilniuje surengtas siekiant parengti priimtiną visoms šalims narėms tarpusavio supratimo memorandumą (angl. Memorandum of Understanding), o jo dalyviai aptaria techninius ir operacinius klausimus, galimas komandų sudėtis, pajėgumų vystymo planą.

Tarpusavio supratimo memorandumas yra vienas kertinių projekto  dokumentų, kuriame nustatoma, kokiais principais remiantis vyks bendradarbiavimas tarp projekto dalyvių kuriant projekte numatytus kibernetinio saugumo pajėgumus. Projektas vykdomas Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO) formate.

Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza susitikime akcentavo, kuriamo šalių įmonių konsorciumo svarbą, nes tai leistų teikti paraiškas dėl finansavimo vystyti naujos kartos kibernetinio saugumo techninių įrankių rinkinį.

Kartu viceministras pasidžiaugė projekto dalyvių narių gretas papildžiusia dar viena šalimi –  Italija. Šiuo metu ES PESCO projekte „Kibernetinės greitojo reagavimo komandos ir savitarpio pagalba kibernetinio saugumo srityje“ dalyvauja aštuonios valstybės: Estija,  Kroatija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Suomija, Rumunija ir Italija, dar šešios šalys – Ispanija, Prancūzija, Slovėnija, Vokietija, Graikija ir Belgija – yra šio projekto stebėtojos.

Šį projektą koordinuoja Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės ekspertai.

Daugiašales greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandas sudaro 6-8 kibernetinio saugumo specialistai. Sulaukus valstybių, ES institucijų, karinių operacijų ir misijų prašymo, jos galėtų per 72 valandas reaguoti į kibernetines atakas. Komandos taip pat galės imtis prevencinių veiksmų ir daryti kibernetinio pažeidžiamumo vertinimą. Tokiu būdu tarptautinės kibernetinio greito reagavimo pajėgos leis išvengti valstybių ir institucijų išteklių suvaldant kibernetines grėsmes neefektyvaus naudojimo. 2019 m. budėjimą pradėjo pirmoji šio projekto rėmuose sukurta greito reagavimo komanda.

Lietuvos pasiūlyta kibernetinių greito reagavimo pajėgų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje iniciatyva yra vienas iš 34-ių Europos Sąjungos Tarybos Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) patvirtintų projektų, kuriems 2017 m. pabaigoje pritarė ES šalys narės.

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas yra ES Lisabonos sutartyje numatytas instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais.

Šaltinis: KAM