Vladimiras Putinas sureagavo į Europos Parlamento rezoliuciją minint Molotovo-Ribbentropo pakto 80-ąsias metines

Putinas visada laiku ir subtiliai trolina vakaru dzimakratus ir musu ju salzdarius.

sunaikinta-tiesa.jimdo.com/blog

KAIP GALIMA NESUPRAST, KAD UKRAINOJ IR GRUZIJOJ RUSAI YRA TAIKDARIAI IR IVEDINEJA TAIKA!!!! JEI RUSAI KAZKA IR NUSOVE, TAI TIK DEL PURVINU JENKIU!

Maskuojant valdžiažmogių padarytus nusikaltimus, matyt, dažnai praverčia juodosios technologijos bei kurpiamos sąmokslo teorijos? Turbūt, nieko keisto tame nėra, kad šalia informacinio-propagandinio karo juodųjų technologijų, konspiracinės teorijos užima tam tikrą vietą. Gerai žinome, kokia ilgaamžė gali būti atkakliai propaguojama apgaulė! Didžioji visuomenės dalis melą priima už teisybę. Taip neapsišvietusios, menkiau informuotos žmonių masės valdančiųjų yra eksploatuojamos strateginiais tikslais. „Rytų baubas“ – pastovus ir nepakeičiamas šiandieninės Lietuvos oficiozų politinis arklys. Viskuo ir visada kalta didžioji Rytų kaimynė. Todėl nuolat girdime – „Rusija okupuos Lietuvą“, „Baltijos šalims kenkia grėsminga Kremliaus ranka“ ir panašias propagandines nesąmones – faktiškai būtent „sąmokslo teorijas“. Vis labiau ir labiau eskaluojama dabar šita „priešo prie vartų“ tema, kuri Lietuvoje pastaruoju metu jau transformavosi tiesiog į paranoją, kai priešas ne prie vartų, o jau ir po lova!.. Kaip jau minėjau, neretai būna ir taip, kad panašios oficiozinės propagandinės teorijos išaiškėja, pasirodo, jog viskas yra baltais siūlais siūta. Neveltui sakoma, melo trumpos kojos. Čia būtų galima prisiminti ir sukurptą Kuveito kūdikių istoriją, savo metu suvaidinusią didžiulį vaidmenį JAV visuomenės nuomonės formavime, palaikant pirmąjį Irako karą. Siekiant įpiršti tą karą amerikiečiams, JAV vyriausybės užsakymu viena informacijos agentūra sukūrė legendą apie Kuveito kūdikius, kuriuos neva žudė irakiečių kareiviai tiesiog gimdymo namuose. Kažkokia penkiolikmetė mergaitė, pabėgėlė iš Kuveito, papasakojo, atseit mačiusi savo akimis, kaip Irako kareiviai paėmė naujagimius iš gimdymo namų ir numetė juos ant šaltų grindų mirti. Aš pats prisimenu, kaip tą interviu su pabėgėle iš Kuveito JAV televizijos kanalai rodė šimtus kartų. Tuometinis Amerikos prezidentas Bušas vyresnysis pasakojimą apie karių nužudytus Kuveito kūdikius panaudojo dešimtis kartų per mėnesį, prieš JAV karinę intervenciją į Iraką. Senato svarstymuose, pritariant šitai karinei akcijai, irgi ne vieną kartą buvo grįžtama prie to liudijimo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad per TV rodyta mergaitė visai ne jokia pabėgėlė, o Kuveito ambasadoriaus Amerikoje duktė! Kuveite ji, aišku, nebuvo ir nieko savo akimis nematė... Nepaisant visko, JAV užpuolė, subombardavo Iraką, o paskui kone dešimt metų „ieškojo“ ten kažkokių įsivaizduojamų „masinio naikinimo ginklų“, bet taip nieko ir nesurado. Tačiau nuo brutalių sankcijų mirė šimtai tūkstančių irakiečių, daugybė vaikų!.. Tačiau niekas apie tai per Amerikos televiziją kasdien nekalbėjo. Ne taip, kaip apie Kuveito vaikus. Tiktai kai kartą 1996 metais tuometinės JAV valstybės sekretorės Madlen Olbrait televizijos laidoje kažkas paklausė, ar vertėjo sumokėt tokią baisią kainą, kadangi pusė milijono vaikų dėl taikomų sankcijų mirė, ši atsakė, kad tikrai vertėjo. Ką čia ir bepridursi?.. Nebent tai, kad ir dabar Irake labai daug vaikų gimsta invalidais, dėl ten amerikiečių panaudoto urano. Tačiau brolžudiškų karų, teroro bei smurto istorija tęsiasi, viskas daugmaž kartojasi ir mūsų dienomis. Štai pernai kažkokia mergina iš Sirijos pasakojo apie neva ten panaudotą cheminį ginklą, o paskui paaiškėjo, jog tas pasakojimas irgi iš vis tos pačios „klaidinančių vėliavų“ serijos... Kaip ten bebūtų, labai gerai apie visa tai yra pasakęs Rahmas Emanuelis, vienas prezidento Obamos artimiausių bendražygių, Čikagos miesto meras: nė viena rimta krizė neturi nueiti perniek!.. Reiškia, kiekvieną krizę reikia paversti galimybe padaryti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Manau, dabar amerikiečiai būtent taip veikia Ukrainoje...

Prisiminkime, kiek laiko praėjo nuo R-M Pakto pasirašymo iki II WW pradžios? Metai, mėnesiai? 7 dienos! Teritorijos sutariamos prieš karo pradžią. Taikos metu tokie Paktai nereikalingi. Jei prasidės Pabaltijo dalybos, karas ne už kalnų.

Kokia ten Lenkija buvo 1918 m? Raudonuoji armija uzejo i savo prarasta teritorija!

youtube.com/watch?v=FBH_f8nR9ww Smagu matyti tokias aistras. Gal po tokiu pavirkavimu su zydais pagaliau tas visas kipisas pereis prie veiksmu ir Klaipeda su Vilnium nukeliaus kur jiems ir vieta. Ir velesas pagaliau gales atsipusti atsibudes lenku, kaip ir jo "kolega" Nu jo. :))))) Viskas link to vis eina po tokiu isteriku sneku.

Liūdna, bet teisybė... Partizano kunigo Justino Lelešiaus – Grafo, dienoraštis 1946 -1947 metais. Rastas po kunigo – partizano žūties. Guliu šiauduose ir galvoju: dėl ko mes turime vargti, dėl ko mes vieni turime nešti tautos kryžių ir vargus? Turėdamas laiko, imu ieškoti viso to kaltininkų. Iš kur Lietuvoje atsirado tiek daug išgamų, parsidavėlių? Prieinu išvadą, biednuomenės socialinė padėtis mūsų Nepriklausomybės laikais jiems buvo nepakenčiama. Už pusę lito darbininkas turėjo kirsti žydui per dieną malkas, tuo tarpu jis matė prabangoje skęstančius Kauno ponus. Darbininkas su šeima kentė badą, tuo tarpu kita žmonių dalis ruošė ištaigingus balius, kuriuose dažnai keldavo naktines orgijas. Tą matė varge ir baisiam skurde beskęstantis darbininkas. Jo galvosenoje vyravo neapykanta buržuazijai. Tokių užmirštų ir varge skęstančių šeimų buvo ne viena. Jos būrėsi viena prie kitos į vis didesnius ratelius. Jeigu mūsų Nepriklausomybės laikais būtų buvęs kreipiamas dėmesys į tą vargstančią liaudį, į jos vargingą buitį – to šiandien nebūtų įvykę. Jeigu visi mes esame Lietuvos piliečiai, toje tautoje gimę, tai visi turime teisę tautos gėrybėmis naudotis. Reikėjo duoti sąlygas: kad visi galėtų žmoniškai pragyventi. Aukštas valdininkas turėjo kelių aukštų namą, kurį dažnai įsigydavo vogdamas iš valstybės iždo, o darbininko šeima utėlėta gyveno fortuose ar tamsiuose, drėgnuose rūsiuose. Ar negalėjo valstybė sudaryti sąlygas, kad ir tos darbininkų šeimos turėtų tinkamus butus, kaip pridera žmogui, pragyvenimą. Iš antros pusės: su pavydu žiūrėjo ūkininkas į dygstantį Lapėno mūrą, o pats, atsisakydamas mėsos kąsnelio, vežė už trisdešimt penkis litus savo bekoną, kad tik galėtų apsimokėti mokesčius. Juodi pono Lapėno darbai šiandien visai tautai nėra paslaptis. Kiekvienas valdininkas jautėsi padėties viešpats. Tarnautojas yra skirtas patarnauti visuomenei. O mūsų valdininkija išbardavo, iškoneveikdavo ir siųsdavo velniop bemokslį kaimietį. Pagieža tautoje augo. Vieni dairėsi į Maskvą, antri į Berlyną, o treti – į Varšuvą. Lietuviai, ar nepasikartos istorija? ............ Deja, istorija kartojasi jau XXI amžiaus buržuazinėje Lietuvoje...