Vokietija tampa tuo, ko labiausiai bijo Kremlius

Derybos dėl karo Ukrainoje nutraukimo Stambule nedavė apčiuopiamų rezultatų. Rusija tęsia agresiją, atmeta net 30 dienų paliaubų pasiūlymą, kurį pateikė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tokia Maskvos pozicija nestebina – agresorius elgiasi tiek, kiek jam leidžiama.

Tačiau kol vieni stovi vietoje ar abejoja, Vokietija tyliai, bet užtikrintai stiprina savo karinius raumenis.

Berlyno ambicija – sukurti stipriausią konvencinę kariuomenę Europoje – reiškia ne tik naują saugumo etapą. Tai – aiškus signalas, kad Europa vėl turi potencialų lyderį, į kurį galima atsiremti, kai Jungtinės Valstijos pamažu traukiasi iš Europos saugumo epicentro.

Ilgą laiką laikęsi nuosaikios pozicijos, vokiečiai keičia kursą. Karas Ukrainoje, išaugusi grėsmė kontinento saugumui ir mažėjantis JAV dėmesys verčia imtis atsakomybės.

Stambulo derybos kol kas neartina taikos – Ukrainos ir Rusijos pozicijos lieka nepajudinamai skirtingos. Tačiau šalia šių bandymų susitarti, vis dažniau pastebimi struktūriniai pokyčiai pačioje Europoje. Vienas jų – Vokietijos karinis atgimimas.

Europa laukia ne tik paramos, bet ir lyderystės. Ir šiandien tai – vis labiau tik Berlynas.

Šiandieninė Vokietija – tai nebe šališkai rami ekonominė galybė, siuntusi tik šalmus. Tai šalis, investuojanti į gynybos pramonę, stiprinanti kariuomenę, kurianti naujus aljansus ir ruošianti žemyną realiems pavojams.

Europa gali ir vėl atsiremti į savo vidinę jėgą – modernią, technologiškai pažangią ir politiškai atsakingą Vokietijos kariuomenę.

Rusija nebijo diplomatinės retorikos. Ji bijo tik jėgos. Ir šiandien Europoje jau ima ryškėti karinės galios centras.

Kai amerikiečiai nebeaprėpia visko, ką galėjo anksčiau – Berlynas kyla. Kyla, jausdamas pareigą ir turėdamas istorinę atmintį.

Susiję:

Kasčiūnas: Vokietija turi atkurti kovinę galią, plėsti gynybos pramonę ir nusikratyti savanoriškų apribojimų