Tarp Ankaros ir Berlyno didėja įtampa. Naujausias incidentas nemenkoje jų serijoje – demonstracija prieš Turkijos prezidentą Kelne.
Šioje demonstracijoje atsisakyta tiesioginio bendravimo su Turkijos vadovu, bijota. Jo pareiškimas perskaitytas iš lapelio.
Turkija apkaltino Vokietiją, kad ji uždraudusi tiesioginį bendravimą, o tai buvę „nemandagu ir neteisėta“, be to, „gėda demokratijai ir teisingumui“.
Daugelis Vokietijos turkų palaiko Turkijos prezidentą, net lygina perversmininkus su „Daesh“ teroristais. Vokietijoje gyvena 3 mln. turkų.
Tuo metu 80 proc. vokiečių nepalaiko Turkijos. Ypač vokiečiams nepatinka Turkijos norima grąžinti mirties bausmė. Vokietijos vyriausybės atstovas išsakė jos poziciją: „Vokietija ir kitos ES šalys turi aiškią poziciją šiuo klausimu: mes kategoriškai atmetame mirties bausmę. Šalis, kurioje ji vykdoma, negali būti ES nare.“
Prisimintas ir incidentas birželį, kai Vokietijos parlamentarai, balsavę, kad Bundestagas pripažintų armėnų genocidą, sulaukė grasinimų. Turkija neigia vykdžiusi armėnų genocidą, nors istoriniai faktai, susiję su juo, nepaneigiami.
Kaip galima išspręsti Turkijos ir Vokietijos santykių problemą? Kitas jų patikrinimas bus, jei Turkijai pavyks gauti Vokietijos palaiminimą, kad JAV atiduotų Turkijai savo pilietį, kaltinamą perversmo organizavimu. Daugelis vokiečių politikų yra prieš šią Fethulos Giuleno (Fethullah Gülen) ekstradiciją.
Šaltinis: euronews.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]