Valstybės saugumo departamentui (VSD) atsisakius pateikti įslaptintus dokumentus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjams, nagrinėjantiems bylą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado atleidimo, pastarieji nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Šią bylą LVAT nagrinėja gavęs VSD ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kad V. Giržadas buvo atleistas neteisėtai ir turi būti grąžintas į pareigas, priteisiant jam 20 tūkstančių litų neturtinei žalai kompensuoti ir įpareigojant FNTT už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį atlyginti po daugiau nei 6,3 tūkstančio litų.
Bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis LVAT paprašė, kad VSD ir VRM pateiktų teismui įslaptintus dokumentus (įrodymus), kuriais remiantis V. Giržadui buvo atimtas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Šie dokumentai, kaip rašoma LVAT pranešime spaudai, reikalingi bylai teisingai išspręsti. Anksčiau VSD ir VRM juos buvo pateikusi kaip įrodymus pirmosios instancijos teismui.
Tačiau šįkart, kaip matyti iš LVAT pranešimo spaudai, susiklostė kurioziška situacija.
VSD ir VRM atsiuntė dokumentus į teismo raštinę, bet su prierašu, kuris teisėjams užkerta kelią su jais susipažinti.
"Minėtosios tarnybos, atsiuntusios reikalaujamus įslaptintus dokumentus į teismą, t. y. teismo raštinės valstybės tarnautojui, atsakingam už įslaptintos informacijos tvarkymą, nurodė, jog su šia medžiaga susipažinti gali tik specialų leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys teisėjai. Kitaip tariant, bylos proceso šalys – atsakovas Valstybės saugumo departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjantiems konkrečią bylą teisėjams susipažinti su įslaptintais dokumentais, kurie pirmosios instancijos teismui buvo pateikti kaip įrodymai, galima tik tuo atveju, jei jie turi specialius leidimus. LVAT pažymėjo, kad teisėjams leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodami tik gavus Valstybės saugumo departamento, kuris yra nagrinėjamos bylos proceso šalis, išvadą.", - rašoma LVAT pranešime.
Todėl LVAT teisėjų kolegija nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašydama išaiškinti 2007 metų gegužės 15 dieną priimtą nutarimą, kuriame KT pasisakė dėl teisėjų teisės susipažinti su slapta informacija.
KT nurodė, "jog iš Konstitucijos teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, todėl negali būti tokios teisinės situacijos, jog teismas, nagrinėdamas bylą, negalėtų susipažinti su byloje esančia valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Anot Konstitucinio Teismo, teisėjo, nagrinėjančio bylą, teisė susipažinti su valstybės paslaptimi grindžiama Konstitucijos 109 ir 117 straipsniais, o jo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės paslaptį, nulemia ne teisėjo pareigų įrašymas į tam tikrų pareigų sąrašą, bet teismo kaip valstybės institucijos funkcija vykdyti teisingumą", - rašoma LVAT pranešime.
Todėl LVAT teisėjų kolegija prašo išaiškinti, ar remiantis šiuo KT nutarimu teisėjas, jei to reikia siekiant tinkamai įvykdyti teisingumą, turi teisę susipažinti su įslaptintais dokumentais ir tuo atveju, jeigu jis neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
V. Giržado bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol bus gautas KT išaiškinimas.
www.lvat.lt / ekspertai.eu
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]