Valstybės saugumo departamento vadovu tapau beveik prieš metus. Apsispręsti imtis šių pareigų nebuvo lengva ir, komentuodamas savo žingsnį viešai, neslėpiau abejonių, tačiau pasiryžimo – taip pat. Priimti sprendimą padėjo aiškus kilusių Lietuvai grėsmių suvokimas ir noras VSD padaryti efektyvesnį ir naudingą Lietuvos Valstybei.
Ką besakytų ir kokį melą beskleistų mums nedraugiškos kaimynės – Lietuva yra visavertė tarptautinės demokratinės bendrijos dalis. Kiekvienas iš mūsų matome procesus, kurie XXI amžiuje civilizuotiems žmonėms kelia šiurpą ir nuostabą. Anoniminių karių ginklais skaldomos valstybės ir perbraižoma jų teritorija. Europos centre, Ukrainoje, valstybėje, kuri nepradėjo ir nenorėjo karo, nepaisant paskelbtų paliaubų toliau žūsta žmonės, vidutiniškai kiekvieną dieną – po karį. O iš Pietų kyla kitos grėsmės: masinė migracija ir terorizmas.
Karas, kaip kasdienybė, man, tėvui, turinčiam penkis vaikus, ir buvusiam kariui, žinančiam, kaip jis atrodo realybėje, yra visiškai nepriimtinas derinys. Tačiau teroristiniai išpuoliai Paryžiuje ir naujausios atakos Briuselyje sudrumstė eilinių piliečių kasdienybę, įtraukė Vakarų visuomenę į kovą su demokratinių laisvių ir teisių priešais jos pačios namuose. Teroristai, žudantys žmones koncertuose ir oro uostuose, kuria tariamas valstybes ir buria radikalius tikėjimo, įtvirtinamo brutalia jėga, šalininkus – fanatiškus mirtininkų sekėjus. Autoritarinės valdžios kriminaliniais būdais susidoroja su atvirai, aikštėse ir žiniasklaidoje, savo pažiūras reiškiančiais politiniais oponentais. Priešiškai mums ir demokratijai nusistačiusi kaimyninė valstybė, su kuria galėtume palaikyti draugiškus santykius įvairiose srityse, dar niekada neskleidė tiek melo ir antivakarietiškos propagandos, kurioje visą demokratinį pasaulį bandoma savo piliečiams pateikti kaip priešą.
Didžiąją biografijos dalį buvau kovotojas. Nuo 1990-ųjų, t. y. beveik nuo pat pirmos Nepriklausomos Lietuvos galimybės kurti visomis prasmėmis saugią valstybę, dirbau Lietuvos gynybai. Tačiau einant į šį postą taktinę kario, vėliau – karininko, o dar vėliau vado patirtį reikėjo pritaikyti strateginei institucijai. Departamentas yra ne tik žvalgybos ir kontržvalgybos institucija, bet ir itin svarbus valstybės saugumo politikos formavimo dalyvis. Žinau nepaneigiamą taisyklę: kad vienas lauke – ne karys. Vienas iš pagrindinių mano uždavinių einant į Departamentą buvo suburti VSD kolektyvą, kad Departamentas galėtų veikti motyvuotai, kryptingai, patriotiškai protingai, o darbuotojai jaustųsi saugiai ir nuolatinis vienas kito palaikymas taptų taisykle. Kiekvieno nuomonė turi būti išklausoma ir gali būti svarbi. Žinojimas tik to, kas yra savame darbastalyje, akiračio neplečia. Departamentas turi būti ganėtinai slapta, tačiau bendraujanti ir bendradarbiaujanti su kitomis institucijomis, užsienio žvalgybos tarnybomis ir politikais, atsakingais už nacionalinį saugumą, institucija. Šiame informaciniame amžiuje komunikavimas ir keitimasis informacija gali padėti gelbėti gyvybes ir net valstybių vientisumą bei suverenitetą.
Esu daugiau veiksmo, o ne žodžių žmogus, todėl manau, kad šiandien ypač svarbu atkurti efektyvią, veiksmingą, ne „popierinę“ ir ne „piarinę“ VSD veiklą. Departamentas prevenciniais veiksmais gali ir privalo užkirsti kelią grėsmių plėtojimuisi ir aktyviais veiksmais padėti mažinti valstybės pažeidumus. VSD įkurtas Situacijų centras, jis dirba 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Šis padalinys bendradarbiauja ir operatyviai keičiasi informacija su įvairiomis institucijomis. Atkurtas kovos prieš terorizmą padalinys. Padaryta ir kitų svarbių struktūrinių pakeitimų.
Esu įsitikinęs, kad Departamentas turi turėti ne tik intelektinių ir techninių pajėgumų rinkti ir analizuoti informaciją, bet ir raumenis, t. y. teisinę galią veikti. Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui yra pateiktas įstatymų pakeitimo projektų paketas, kuriame numatyti nauji teisiniai instrumentai, leidžiantys imtis prevencinių veiksmų prieš grėsmių nacionaliniam saugumui apraiškas.
VSD turi būti inovatyvi institucija. Kūrybinis nestandartinis mąstymas, moderniausia technika, kiek jos mums įsigyti leidžia biudžetas, turi padėti ne tik konstatuoti grėsmes, bet ir numatyti, įžvelgti jas, nepaisant kartais apgaulingai ramaus meto. Institucija turi pajėgti generuoti idėjas. Ir ne tik vadovybė, bet ir kiekvienas pareigūnas, kurio nuomonė ar pasiūlymas gali būti svarus indėlis į bendrą darbą.
Departamentas privalo būti lankstus. Geopolitinė aplinka nuolat ir sparčiai keičiasi. Turime būti pasirengę naujiems iššūkiams, gebėti greitai ir efektyviai transformuotis, perorientuoti savo veiklą atsižvelgdami į šiuolaikinę dinamišką ir sunkiai prognozuojamą geopolitinę aplinką.
Valstybės saugumo departamento strateginį tikslą artimiausiems penkeriems metams apibrėžčiau taip: tapti efektyvia žvalgybos institucija, kuri prevenciniais veiksmais užkirstų kelią grėsmių plėtojimuisi ir padėtų mažinti valstybės pažeidumus. VSD turi tapti pagrindine valstybės institucija, teikiančia pasiūlymus, kaip būtų galima mažinti ar neutralizuoti prieš Lietuvą nukreiptas hibridines grėsmes, kuri imtųsi ir aktyvių grėsmių neutralizavimo veiksmų. Pastaruoju metu dažnai pasigirsta sąžiningų, dorų, bet, deja, naivių nuomonių, kad Lietuvos viešojoje erdvėje pernelyg daug kalbama apie grėsmes, militarizavimąsi ir gynybą. Manau, kad pasirengimas pirmiausia nebijoti pažinti, o prireikus gebėti atremti visokio pobūdžio grėsmes – propagandines, karines, kibernetines – kiekvieno piliečio pareiga. Kaip rodo mūsų istorija, viso to reikia, kad ateities Lietuvos kartos neturėtų pagrindo teigti, kad laiku neįžvelgėme realios grėsmės, nenumatėme pasekmių, buvome bailiai ir prisitaikėliai. Juolab kad šiuolaikinės grėsmės prarado aiškius atpažinimo ženklus. Mūsų Lietuvos visuomenė turi būti atspari priešiškai propagandai ir smegenų plovimui, gebėti atpažinti ir žinoti, kaip veikti krizinėse situacijose. Tai pasiekti ir yra viena iš pagrindinių VSD užduočių.
VSD veiklos ataskaitoje pateikiami nepilnų mano vadovaujamos institucijos metų veiklos darbai. Ataskaita nėra ir neturi būti VSD viešųjų ryšių dalis. Tai faktais paremtas dokumentas apie Departamento 2015-ųjų metų veiklą, kiek pateikti ją leidžia institucijos neviešumo principas.
Šaltinis: vsd.lt
Susiję:
Skelbiamas bendras VSD ir AOTD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas ir VSD 2015 metų veiklos ataskaita
Naujausi
Naujausi komentarai
Trigrašis
IP 88.222.180.47 | 01:28:04
Švarkeli,kokios gerovės dar ieškai.Per Igničio prichvatizaciją ,gavai pilnas kišenes gerovės.O už tai,kad "padėjai" Deimantę,plauki dabar,kaip š*das,bet vis viršuje....
Gluodenas
IP 178.250.38.118 | 00:20:24
Kruvinais sovietiniais laikais kaimo ambulatorija sugebėdavo išgelbėti žmogaus gyvybę. ES projektas įsteigti kiekviename kaime po eutanazijos kabinetą užmirštas. O juk sutrumpintų ligonių ir sužeistųjų kančias, jei jau panaikinta ambulatorija....
Donce
IP 69.174.144.123 | 23:57:15
„Valstybės gynyba – tai kiekvieno piliečio konstitucinė atsakomybė“, - nurodė L. Kasčiūnas. O kokia konstitucine atsakomybe pacio L. Kasciuno? Kokia konstitucine atsakomybe visu seimo nariu? Paisto nesamones ir kliedesius sis jaunuolis, pats nesilaikydamas konstitucijos....