Vyriausybė įveda paprastesnius viešuosius pirkimus. Teigiama, kad to tikslas – sutrumpinti procedūras ir palengvinti perkančiųjų organizacijų naštą.
Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, vyriausybės posėdyje pristatydama įstatymo pakeitimus, pripažino, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vaidmuo mažės.
Ši institucija nebeprivalės tikrinti tiek viešųjų pirkimų, kiek dabar. Be to, anot ministrės, VPT turi būti patariamoji institucija.
„Tai yra perkančiųjų organizacijų prievolė viską vykdyti pagal įstatymą, ir šiaip jau mes manome, kad viešųjų pirkimų procedūros, nesikreipiant į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri turėtų būti labiau konsultacinis organas, o ne toks, sakyčiau, kontroliuojantis, leistų sutrumpinti viešųjų pirkimų procedūras net dviem mėnesiais. Ir, be abejo, palengvintų pačioms perkančiosioms organizacijoms administracinę naštą“, – tvirtino B. Vėsaitė.
Vyriausybė antradienį pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams, juos teiks svarstyti Seimui. Premjeras Algirdas Butkevičius sakė tikįs, kad pakeitimams bus pritarta iki liepos 1 dienos.
Įstatymo pataisos numato, kad perkančiosios organizacijoms nereikės VPT sutikimo, pradedant neskelbiamas derybas ar prieš sudarant vidaus sandorį, taip pat nutraukiant supaprastinto pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo.
Be to, potencialūs tiekėjai nebeprivalės teikti sąžiningumo deklaracijų.
Įstatymo projekte siūloma padidinti mažos vertės prekių ir paslaugų pirkimo ribą nuo 100 tūkstančių iki 200 tūkstančių litų, o darbų – nuo 500 tūkstančių iki 1 milijono litų. B. Vėsaitės teigimu, net ir padidintos ribos nesiekia numatytų ES direktyvoje.
„Manome, kad šitas ribų pakėlimas paskatins vietinį verslą siūlyti savo paslaugas, nes tada nereikia labai sudėtingų procedūrų, kuriose dalyvauja didieji žaidėjai“, - vyriausybės posėdyje teigė B. Vėsaitė.
Jos teigimu, siūloma nustatyti teisę, o ne prievolę skelbti techninių specifikacijų projektus, nes praktika rodo, kad šia teise yra retai naudojamasi.
„Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.