Šiandieną socialdemokratų vadovaujama vyriausybė skelbia skalūnų dujų gavybos ir žvalgybos konkurso nugalėtoją. Neabejojama, kad „Chevron“ korporacijai bus uždegta žalia šviesa ir suteiktas leidimas naudoti agresyvias skalūnų dujų paieškos technologijas. Jau nuo 10 val. ryto prie Vyriausybės būriuojasi žmonės su plakatais, nepritariantys agresyvių technologijų naudojimui Lietuvos gelmėse. Vakar apie 400 žmonių prie Vilniaus rotušės buvo surengę taikų protestą. Prie protestuojančių jungiasi ir žinomi Lietuvoje žmonės – dainininkas ir aktorius Andrius Mamontovas, aktoriai Gediminas Storpirštis, Andrius Žebrauskas, rašytojas V. V. Landsbergis. Kol kas protesto banga prieš politinio elito palaimintą labai rizikingą sandorį su JAV korporacija tik įsisiūbuoja. Tačiau didėja tikimybė, kad valdžia, pritarusi hidrauliniam uolienų ardymui, sukels politinį žemės drebėjimą sau po kojomis. Dar kartą primename esminius dalykus, susijusius su šiais ketinimais išgauti skalūnų dujas Lietuvoje.
Skalūnų dujų Lietuvoje atsargos
Prieš trejus metus JAV energetikos informacijos administracija (EIA) paskelbė, kad Lietuvoje geologinių skalūnų dujų ištekliai gali siekti 480 mlrd. kubinių metrų, o išgaunamieji – apie 113 mlrd. kubinių metrų. Lietuvai per metus pakanka 3 mlrd. kubinių metrų. Tiek konservatorių, tiek socialdemokratų vyriausybės tryško optimizmu – apsirūpinsime dujomis 40–50 metų. Tačiau, buvusio Lietuvos geologijos tarnybos vadovo Juozo Mockevičiaus teigimu, „Lietuvoje šios uolienos slūgso nelabai giliai – maždaug 1 800–1 900 m gylyje, o ten negali būti pakankamai aukšto slėgio ir temperatūros, kad organinė medžiaga virstų dujomis. Ji čia transformavosi į skystąją fazę, ją galima vadinti skalūnų nafta. Matyt, mums dar prieš porą metų reikėjo sukonkretinti sąvokas ir terminus. Lenkijoje šios uolienos slūgso 3–4 km gylyje, ten slėgis ir temperatūra didesni, todėl skystis jau yra virtęs dujomis“. Kokią dalį dujų realu išgauti? Dabartinės technologijos leistų išgauti tik dešimtadalį atsargų, jei jų ten iš tiesų yra. Tad ketinama rizikuoti dėl taupymo dujoms 5–7 metams.
Šiandieninių technologijų rizika
Uolienų hidraulinio plėšymo technologijos pasaulyje yra naudojamos tik 5–6 metus. Jos nėra saugios. Angliavandeniliai yra nelaidžiose uolienose. Todėl joms išgauti bus naudojamos uolienas plėšančios technologijos. Vakar protesto mitinge kalbėjęs geologas inžinierius Vytautas Švainys dar kartą pakartojo, kad bus daroma nuo 1 iki 5 gręžinių kiekviename kvadratiniame kilometre. O į kiekvieną gręžinį bus supumpuojama 15 000–40 000 kv. metrų hidraulinio plėšymo skysčio. Kokia tikimybė, kad šis nuodingas skystis anksčiau arba vėliau pasieks gėlojo vandens šaltinius? Akademikas geologas Algimantas Motuza teigia, kad tikimybė siekia 100 proc., jog anksčiau ar vėliau tarša įvyks. Tokias išvadas grindžia ir Europos Komisijos užsakyta nepriklausomų ekspertų studija.
Derybos su Žemaitijos bendruomenėmis
Realios derybos su Žemaitijos bendruomenėmis nevyko. Prieš kelias savaites į vyriausybės posėdį buvo pakviesti tik Žygaičių bendruomenės atstovai, nors atvirą kreipimąsi prezidentei, vyriausybei ir Seimui pasirašė 275 bendruomenės. Deja, nufilmuoti susitikimo Vyriausybėje Žygaičių bendruomenei nebuvo leista, o jų pasisakymui dienotvarkėje numatyta tik 10 minučių. Taip pat buvo pranešta, kad savo išvadas pateiks ekspertai, kurių pavardžių nenurodoma. Žygaičių bendruomenė teisėtai atsisakė dalyvauti tokiame keistame susitikime. Vyriausybė tai panaudojo viešiesiems ryšiams – „daugiau susitikimų su bendruomenėmis nerengsime“. Prezidentė šia situacija taip pat naudojasi savo įvaizdžiui gerinti, sakydama, kad „būtina tartis su bendruomenėmis“. Kita vertus, po D. Grybauskaitės vizito JAV akivaizdžiai padidėjo Lietuvos valdžios norai kuo greičiau pasirašyti susitarimą su „Chevron“.
„Chevron“ korporacijos reputacija
Tai tipiška, agresyvi korporacija, labai išmaniai besinaudojanti lobistiniais ryšiais ir siekianti savo verslo tikslų bet kokia kaina. Neseniai buvo išplatintas Ekvadoro ambasados Švedijoje laiškas Baltijos ir Skandinavijos šalių parlamentarams, kuriame paaiškinama, kodėl ši korporacija buvo išvyta iš šalies. Ten rašoma: „Ši „Chevron“ bendrovė atogrąžų miškuose išleido daugiau nei 18 mlrd. galonų toksinių nuotekų, taip priversdama vietos gyventojus kęsti vėžines ligas, persileidimus ir apsigimimus. Teismo procesas truko beveik devynerius metus. Bendrovė „Chevron“ taikė (ir vis dar taiko) atidėliojimo taktiką, siekdama neleisti priimti sprendimo dėl jų ieškinių.“ Beveik visose šalyse, kur „Chevron“ bando pradėti savo hidraulinius gręžinius, iš esmės nevyksta realios derybos su vietos bendruomenėmis, o bandoma megzti lobistinius santykius su valdžia.
Leidimas žvalgyti ar naudoti išteklius?
Bernardinai.lt apžvalgininkas Dalius Stancikas įsitikinęs, kad „tiek valdančioji koalicija, tiek dešinioji opozicija, tiek premjeras ir prezidentė viešai apsimeta, kad leidimas „Chevron“ bus išduotas tik žvalgyti“ („juk turim žinoti savo gelmių išteklius“), tačiau jau ne kartą buvo rašyta ir kalbėta, kad konkursas, kuriame dalyvavo tik vienas „Chevron“, buvo skelbtas angliavandenilių išteklių naudojimui Šilutės–Tauragės ir Kudirkos–Kybartų plotuose. Tad pavojingas hidraulinio plėšymo buldozeris jau labai greitai pajudės.
Žiniasklaidos ir visuomenės požiūris
Prieš metus politikos apžvalgininkas R. Valatka viešai svarstė: „Kas yra tikroji Lietuva?“ Šiandieną jis teigia: „Aš nežinau, ar sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus turi dalyvauti vieno kaimo dalyviai.“ Manipuliacinės žiniasklaidos virtuozas nutyli, kad 275 Žemaitijos bendruomenės protestuoja prieš nacionalinio saugumo būdus, kurie kelia grėsmę fiziniam šio regiono gamtos ir žmonių saugumui. Beje, tada R. Valatka „tikrosios Lietuvos“ atstovu įvardijo Andrių Mamontovą, savo iniciatyva sukūrusį Gatvės muzikos dienos šventę. Dabar atrodo, kad A. Mamontovas elgiasi ne pagal teisingą politinio istablišmento scenarijų. Juo seka ir kiti sąžiningi žmonės. Kol kas protestuojančių gretos nėra gausios – tačiau akivaizdu, kad parklupdyti žemaitiškos dvasios žmones nebus lengva.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]