Vyriausybė savo nutarimu patvirtino Valstybės mobilizacijos planą, kurį parengė Krašto apsaugos ministerija.
Patvirtintame mobilizacijos plane nustatomi pagrindiniai mobilizacijos skelbimo principai, numatoma, kaip veiks ir kokių priemonių turės imtis valstybės institucijos mūsų šalyje paskelbus mobilizaciją. Vyriausybės patvirtinto plano turinys yra įslaptintas ir viešai neskelbiamas.
Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos) ir ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).
Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami).
Patvirtinus Valstybės mobilizacinis planą daugiau dėmesio ir išteklių bus skirta mobilizacijos sistemos subjektų gebėjimams įgyvendinti mobilizacinius planus. Kaip ir iki šiol, mobilizacijos funkcijos vykdymas savivaldybėse yra finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies įstatyme numatyta, kad Respublikos Prezidentas dėl ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, priima sprendimą dėl visuotinės ar dalinės mobilizacijos išleisdamas dekretą ir teikia jį tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento dekretą.
kam.lt inf.
Komentaras bus. Pradžiai tik klausimas – kodėl viskas slapta? Kaip paprastiems žmonėms reikės mobilizuotis, jei tai valstybės paslaptis?
Visi prisimena, kaip 2009 m. buvo sukurta unikali Lietuvos „sėkmės formulė“ – Lietuvos valstybės Didžioji (bendroji) strategija. Tačiau tą pačią akimirką ji buvo įslaptinta ir iki šios dienos šis dokumentas neišslaptintas, o juo Lietuvoje niekas negali naudotis.
Kad tik taip neatsitiktų ir su mobilizacijos planu...
Na, bet veikiausiai ekspertai.eu dideliuose valstybiniuose reikaluose tiesiog menkai supranta, todėl paklausime vyriausybės ir Krašto apsaugos ministerijos apie visus tuos mobilizacinius slaptumus ir gavę atsakymus pasidalinsime su savo skaitytojais.
O kol kas vyriausybei siūlome konkretų dalyką. Karo alinamoje Ukrainoje Aukščiausioji Rada uždarame posėdyje ketvirtadienį priėmė Mokesčių kodekso pakeitimus - šalyje įvedamas laikinas karinis 1,5 proc. mokestis.
Ar nereikėtų tokio mokesčio skubiai įvesti ir Lietuvoje? Vyriausybė iš šio mokesčio gautų papildomas pajamas gynybos pajėgų finansavimui.
Toks mokestis privalėtų būti ne laikinas, o nuolatinis ir siekti nuo 3 iki 5, o gal net iki 10 ar 15 procentų (čia galutinį žodį turėtų tarti mokesčių dydžių specialistai).
Šis mokestis būtų atskaičiuojamas nuo atlyginimų, priemokų ir visų kitų gaunamų gyventojų pajamų.
Juk karui reikia ruoštis tada, kol dar yra taika.