Pribloškianti žinia, kurios sveikas protas niekaip negali priimti. Bet gal tik atrodo, kad protas yra sveikas? Nes visi tie, kurie parengė šią žinią, yra tarsi patenkinti. Nors kaip suinteresuoti asmenys turėtų garsiausiai protestuoti.
Apie bibliotekininkų skurdo šokius jau išsiaiškinome čia. Dabar pažvelkime į muziejų ir kultūros centrų kasdienybę, kuri, remiantis gautais duomenimis, yra tragiška. Bet...
Kultūros baudžiauninkams – 1 732 litai nuo 2016 metų
Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis, kuris yra dar ir tikras milijonierius, 2013 m. rugsėjo 23 d. parengė naujutėlį vyriausybės projekto nutarimą „Dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2014–2016 metų programos patvirtinimo“. Su juo susipažinti galite čia.
Jame svarbiausia žinia visiems Lietuvos kultūros ir meno biudžetiniams baudžiauninkams, atsiprašau, darbuotojams, – kad nuo 2016 metų jų, t. y. mūsų (jeigu save priskiriame kultūros adeptams ir besidarbuojantiesiems kultūros baruose), minimalus mėnesio darbo užmokestis bus net... 1 732 litai. Cituoju nutarimo projekto programinį punktą 5.1.: „Programos uždavinys – per trejus metus pasiekti, kad mažiausiai uždirbančių kultūros ir meno darbuotojų minimalus mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1 732 Lt, o kitų darbuotojų darbo užmokestis padidėtų vidutiniškai 45 proc.“
Kiek džiaugsmo! Kokios nuostabios perspektyvos didžiajai daliai kultūros ir meno biudžetinių baudžiauninkų, atsiprašau, darbininkų, atsiprašau, darbuotojų! Ir koks gražus tūkstantinis skaičius! Visai nereikia kreipti dėmesio, kad nuo jo dar bus nuskaičiuoti mokesčiai. O jau visai nepatriotiška, jeigu šį skaičių norėtume paversti eurais, nes nuo 2015-ųjų lyg ir būsime euro zonoje pagal numatytą prezidentės, vyriausybės ir Seimo futuristinės Lietuvos strategiją.
Romualdo Vaitkaus nuotraukoje – Lietuvos kultūra vakar, šiandien ir rytoj |
Bet nebijokime blogo tono ir paverskime 1 732 litus eurais. Ką gauname? Net 502 eurus. O lia lia! Tikra šventė kultūros ir meno baudžiauninkams, atsiprašau... Bet nesikartosiu. Beje, nuo 502 eurų dar bus nuskaičiuoti aiškiai padidėję eurozoniniai mokesčiai. Sakykim, koks 100 ar 150 eurų. Ką čia smulkintis, argi gaila vardan... Ko? Laimingos baudžiavos kultūros labui.
Štai taip. Nes minimalų atlyginimą, kaip paaiškėja pasidairius po kultūrinės baudžiavos lietuviškas pievas, gauna didžioji dalis tų kultūros ir meno... Na, tebūnie vidurkis tarp baudžiauninkų ir darbuotojų – biudžetinių kultūros ir meno darbininkų.
Vis dėlto nuostabą kelia tai, kad tokį nutarimą su kultūros ministru Š. Biručiu tarsi derino ir suderino visos Lietuvos kultūros ir meno biudžetinių baudžiauninkų-darbininkų-darbuotojų „įtakingų“ asociacijų įgaliotiniai. Nors...
Lietuvos kultūros centrų tikrovė – pro ašaras
Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis atsiuntė glaustus, bet itin išraiškingus duomenis apie visų kultūros centrų ir jų darbuotojų atlyginimų esamą tikrovę.
„2012 m. sausio 1 d. šalies kultūros centruose buvo iš viso 3 058 etatai, iš jų 1 850 – kultūros ir meno darbuotojų etatų. Juose dirbo iš viso 4 155 darbuotojai, iš jų 2 678 – kultūros ir meno. Ši situacija rodo, kad beveik 50 procentų kultūros centrų darbuotojų dirba 0,5 arba net 0,25 etato.
Vidutinis kultūros centrų darbuotojų atlyginimas – apie 1 200 Lt (su mokesčiais, vadinasi, į rankas žmonės gauna apie 30 procentų mažiau). Kokie vidurkiai atskiruose regionuose, tiksliai teigti negalime. Užmokesčio fondą kultūros centrams nustato rajonų savivaldybių tarybos. Atlyginimai krizės laikotarpiu mažėjo, tačiau tikslių skaičiavimų nėra.“
R. Matulis, atsakydamas dėl vyriausybės parengtos programos 2014–2016 m. padidinti minimalų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestį iki 1 732 litų, pripažįsta, kad ši programa buvo derinta su kultūros centrų asociacija.
„Aš pats dirbau darbo grupėje, rengusioje programą. Ši programa – tai mažutis gelbėjimo ratas, tačiau ji nesprendžia realiai situacijos. Šiandien būtina kur kas sparčiau didinti kultūros darbuotojų atlyginimus, nes grėsminga dabartinė situacija gali turėti nepataisomų pasekmių.“
Taigi, grėsminga situacija ir nepataisomos pasekmės. Tik ar suvokia tai tie, kurie tvirtina biudžetus ir šventuosius asignavimus...
Muziejų tikrovė – pasišventimas kultūros baudžiavai
Romualdo Vaitkaus nuotraukoje – Lietuva be muziejų ir bibliotekų |
Lietuvos muziejų asociacijos atsakingoji sekretorė Lolita Valužienė aiškiai nestokoja gero humoro. Atsiuntusi duomenis apie Lietuvos muziejininkų darbo užmokesčio tikrovę šiandien, savo laišką itin taikliai pavadinimo – „atsakymai į iki skausmo malonius klausimus“. Taigi...
„Muziejų darbuotojų atlyginimai yra gerokai mažesni už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Lietuvoje. Lietuvoje muziejų darbo užmokesčio fondas skiriamas jų steigėjų ir nėra didintas nuo 2008 metų.
Pagal LR kultūros ministro 2004-04-29 įsakymą Nr. ĮV–103 „Dėl kultūros įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ yra nustatytos tarnybinės atlyginimų (koeficientais) skalės, kurios teoriškai suteikia galimybes mokėti muziejininkams didesnius atlyginimus. Bet, esant dabartiniam muziejų darbo užmokesčio fondui, to realiai įgyvendinti nėra galimybės, todėl darbuotojų koeficientai yra dirbtinai sumažinti nei įsakyme numatytas vidurkis.“
L. Valužienė smalsiausiems ir nepatikliems dėl tokių duomenų siūlo pamatyti oficialiai paskelbtus 2012 m. Lietuvos muziejų statistinius duomenis čia. Ir toliau pateikia apibendrintus skaičius.
„Muziejuose dirba apie 800–900 specialistų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį. Daugelio jų atlyginimai tesiekia 1 185–1 200 litų atskaičius mokesčius (žr. Lietuvos muziejų statistiniai duomenys. Punktas V. Lėšos ir jų panaudojimas 2012 m. darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įnašai).
O nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 1 000 Lt padidinus minimalią mėnesinę algą, pagrindinių muziejų specialistų atlyginimai priartėjo prie šių įstaigų techninių darbuotojų (valytojų, darbininkų, sargų) atlyginimų. Muziejų specialistų atlyginimai yra mažesni ir lyginant su kitų kultūros įstaigų, pavyzdžiui, bibliotekų, darbuotojų darbo užmokesčiu.“
Dėl klausimo apie naująjį su vyriausybe ir kultūros ministru „suderintą“ minimalų mėnesio atlyginimą kultūros ir meno darbuotojams Lietuvos muziejų asociacijos atsakingoji sekretorė L. Valužienė nurodo Kultūros ministerijos rengtą pažymą „Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2013 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 200 ,, Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės siūlymas Ministrui Pirmininkui“, kuri buvo „rengta pagal visų kultūros sričių asocijuotų organizacijų pateiktus ir suderintus duomenis, tarp jų ir Lietuvos muziejų asociacijos“.
Kartu su L. Valužiene siūlau paskaityti desperatišką dokumentą, kuriame, pasak L. Valužienės, Lietuvos kultūros ir meno darbuotojų „situacija apibūdinta ir jau minėtų asocijuotų organizacijų bendrame kreipimesi į kultūros ministrą dėl DU“ (žr. doc.).
Kreipimąsi į kultūros ministrą pasirašė šešių pagrindinių asociacijų, bendrijų ir draugijų vadovai: Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis, Savivaldybių muziejų bendrijos pirmininkė Audronė Jakunskienė, Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Danguolė Abozoriuvienė, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balza, asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė Vilma Griškevičienė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko pavaduotojas Petras Zurlys.
Epilogas – su ar be revoliucijos?
Romualdo Vaitkaus nuotraukoje – Lietuvos futuristika pagal vyriausybės programą |
Iš kur tiek nuolankumo? Juk būtent Lietuva ir lietuviai iki XVII amžiaus garsėjo kovingumu ir savigarba. Nejaugi per 200 metų nuo 1795-ųjų okupacijų su trumpa properša pavirtome iš tiesų nuolankiais baudžiauninkais? Dar baisiau, nes engiame patys vieni kitus.
Kad būtų akivaizdžiau, koks lietuvių nuolankumas yra šiandien ir kokia baudžiava klesti, maloniai siūlau apsilankyti Romualdo Vaitkaus parodoje Vilniaus fotomenininkų sąjungos galerijoje. Arba atsidaryti bent interneto puslapį apie šią parodą čia. Visai nejuokinga ir net ašarų nėra.
Daugiau – Skurdo revoliucija – būti ar nebūti bibliotekoms Lietuvoje