Lietuvos literatūrologas Rimantas Kmita kalbėdamas „Žinių radijui“ atskleidė, kad „Sokurovo ir dabartiniai tie pasisakymai, ir ankstesni, jie niekuo nesiskiria nuo Putino propagandos“.
„Vadinasi, jis turi kažkokių priežasčių taip kalbėti. Ta tokia laikysena yra įžeidžianti – jūs įsivaizduokit, jūs priimat svečią, ir svečias atvažiuoja ir pradeda aiškinti jums, kokie jūs neteisingi, kokie tokie anokie, nors supranti, kad jis apie tave nelabai ką žino, arba apsimeta, kad nežino, arba kalba kaip jam patogiau. Ir tada jam duodi į rankas ten keletą knygelių paskaityti, nežinau, arba nėra apie ką tada kalbėti. Tai tikrai kad čia tų argumentų tai nėra. Čia yra tokie dėliojami labai tie putiniški akcentai tarp Rytų–Vakarų, akivaizdu, kur yra vertybės, kur yra pranašumai…
Ir atvažiuoja, ir kalba tokius, na, iš tikrųjų įžeidžius dalykus, tai mes irgi galime kažkaip reaguoti“, – apie visame pasaulyje savo kūryba išgarsėjusį Rusijos kino režisierių Aleksandrą Sokurovą kalbėjo literatūrologas.
Šis nė 40-ies neturintis Humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslo darbuotojas, dėstantis sovietmečio literatūros ypatumus, ypač išgarsėjo tyrinėdamas Justino Marcinkevičiaus laikyseną sovietmečiu ir apgynęs kitos mokslų daktarės Nerijos Putinaitės garbę, kai šiai dėl asmeninių krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ambicijų nebuvo paskirta „Patriotų premija“.
Tokių nuomonių gausiai parinko „Žinių radijo“, aktyviai bendradarbiaujančio su konservatoriais ir delfi.lt, filadelfijus Marijus Gailius laidai „Aktualioji kultūra“.
Tačiau visiems panašiems pasisakymams pasipriešino pats konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis. Jo manymu, tie, kurie įsižeidė dėl A. Sokurovo filmo „Frankofonija“ pabaigoje nuskambėjusio Tarybų Sąjungos himno, nieko nesuprato.
„Tai jie nieko nesuprato tada. Aš tai supratau, kaip tai yra labai stiprus pasakymas. Nes tas filmas yra klausimas – kas toliau? Kas toliau? Tai yra ne apie praeitį filmas, o apie dabartį, kuri virsta ateitimi. Ir kas iš to bus dabar? Ir tas purvinas himnas purvino raudono tvano ekrane – tai labai stiprus pasakymas“, – visiems Lietuvos meno žinovams, kurie sakėsi išsigandę, kad jiems bus plaunamos smegenys, A. Sokurovo kūrybą paaiškino TS-LKD garbės pirmininkas.
Susiję:
LRT ir „delfi.lt“ politologas V. Laučius liaudį ir intelektualus padėjo į vietą