Ciniškiausia afera – mitas apie užkrečiamą AIDS ligą

„Didžiausia pasaulyje medicinos verslo afera yra paskleista hipotezė, kad AIDS yra užkrečiama liga, kuria gali susirgti kiekvienas Žemės gyventojas. Tačiau AIDS nėra visų žmonių liga, tai tipiška narkomanų ir gėjų liga, kurią lemia tam tikras gyvenimo būdas ir kurios pasekmes jau daug metų milžiniškomis lėšomis apmokame iš valstybių biudžetų“, -  teigia medicinos mokslų daktaras Vytautas Stonkus, Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys, buvęs ilgametis Geležinkelininkų ligonės vyr. gydytojas, daugybės straipsnių apie korupciją medicinoje autorius.

Savo straipsniuose ir pasisakymuose Jūs nuolat pabrėžiate, kad medicina vis labiau išsigimsta. Kuo tai galėtumėte pagrįsti?

Medicinos paskirtis yra padėti žmogui. Tačiau dabartiniais laikais šią medicinos prigimtį vis labiau užgožia naudos ir didesnio pelno siekis. Ypač tai pasakytina apie farmacijos verslą. Kuo daugiau sergančių žmonių, tuo daugiau parduosi vaistų – toks yra svarbiausias šiuolaikinės medicinos verslo tikslas. Labiausiai šis verslas klesti kompensuojamųjų vaistų srityje, kur dėl nekontroliuojamų siaurų farmacininkų interesų Lietuva išmeta milijonus litų dažnai nereikalingiems ar net žalingiems vaistams. Vaistams reklamuoti ir gydytojams pirkti pastaraisiais metais JAV išleidžiama apie 18 mlrd. dolerių per metus, iš jų 3 mlrd. - tiesioginiai reklamai, apie 15 mlrd. dolerių - medikams papirkti.

Kai 2001 metais beveik 2 tūkstančiai prancūzų mirė dėl vaisto nuo diabeto, Prancūzijos prezidento pavedimu žymūs medikai atliko tyrimą ir nustatė, kad 50 procentų Prancūzijoje naudojamų vaistų yra beverčiai, penktadalis – prastai toleruojami, o penki procentai turi stiprų neigiamą poveikį. Jų išvada buvo tokia: farmacijos pramonė yra pati pelningiausia ir ciniškiausia iš visų pramonių, Prancūzija galėtų sutaupyti milijardus eurų kasmet, jeigu atsisakytų kompensacijų didelei daliai nereikalingų vaistų. Kaip siūlytumėt kovoti su korupcija medicinoje?

Yra toks senovės romėnų posakis – nepastatysi tokios tvoros, kurios neperliptų auksu apkrautas asilas. Vienintelė kovos su tokia korupcija priemonė - visuomenės švietimas. Žmonės turi žinoti tiesą apie ligas, kuriomis serga, ir apie vaistus, kuriais gydosi. Lietuvoje medicina yra ne mažiau korumpuota, tačiau aukščiausiu lygiu apie tai bijoma kalbėti, nenorima atlikti išsamaus valstybės kompensuojamų vaistų tyrimo. Tai padaryti nebus lengva, nes Vakarų pasaulyje visur svarbiausius postus sveikatos apsaugos srityje užima asmenys, ginantys farmacijos pramonės interesus. Jiems gerai talkina šalių politikai, vyriausybių nariai ir masinės žiniasklaidos priemonės. Prieš tai pasisakantys žymiausi pasaulio mokslininkai yra ignoruojami, jų darbai nespausdinami, jie atleidžiami iš darbų. Išskirsiu tik vieną iš daugybės pavyzdžių. 1991 metais Prancūzijos sveikatos apsaugo ministras Bruno Duru pareikalavo atleisti iš pareigų Nacionalinės farmakologijos akademijos prezidentą prof. Albertą Džermaną, nes jis teigė, kad AIDS nėra infekcinė liga, ji atsiranda dėl netinkamo gyvenimo būdo. O Prancūzijos vyriausybė jau buvo paskyrusi dideles lėšas vakcinai nuo ŽIV sukurti.

Priminsiu, kad aktyviai tyrinėti AIDS problemą pradėta nuo 1981 metų. Tuomet Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuomone, AIDS buvo laikoma nesavarankiška liga, o kitų ligų, netinkamo gyvenimo būdo, streso ir kitokių kenksmingų veiksnių pasekmė. Tik 1991 metais JAV virusologas Robertas Gallo ir Pastero instituto Paryžiuje mokslininkas Lukas Montanje paskelbė, kad jie surado naują retrovirusą, kuris yra galima AIDS atsiradimo priežastis. Vėliau žodis „galima“ išnyko, ir ši „antis“ paplito po pasaulį, keldama visiems siaubą.

Kokioje medicinos srityje Jūs matote didžiausią korupciją?

Pasaulio mastu, taip pat ir Lietuvoje, mano įsitikinimu,  viena didžiausių aferų vyksta ŽIV ir AIDS srityje. Nuo to laiko ŽIV viruso gydymo problemai spręsti buvo metamos milžiniškos lėšos ir dabar yra apskaičiuota, kad Amerikoje ŽIV viruso tyrimui ir gydymui išleista daugiau nei kosminiams skrydžiams į mėnulį. ŽIV problemai spręsti pasauliniu mastu yra skiriama 7 kartus daugiau lėšų nei vėžio, širdies ir išsėtinės sklerozės ligų tyrimui ir gydymui!

Jau tris dešimtmečius vadinamąjį ŽIV virusą visame pasaulyje tiria daugybė žmonių ir niekaip negali pagrįsti, kad būtent jis ir sukelia AIDS ligą. Netgi pats ŽIV viruso atradėjas prof. L. Motanje vėliau pakeitė savo pirminį požiūrį, viešai pareikšdamas: ŽIV virusas nėra pirminė AIDS priežastis, kad AIDS liga gali išsivystyti ir be ŽIV viruso, kad po AIDS pavadinimu slepiasi ištisa grupė įvairių ligų!

Perto grupė, sudaryta iš aukščiausio lygio Australijos ir JAV medikų bei mokslininkų, apibendrino per 30 metų laikotarpį skelbtus 25 tūkstančius mokslinių straipsnių ir pranešimų apie ŽIV bei AIDS ir 2011 metais paskelbė vienareikšmišką išvadą: niekas neįrodė, kad egzistuoja toks vienintelis retrovirusas, kuris sukelia mirtiną AIDS ligą ir kuris plinta infekciniu būdu (kai žmogus užsikrečia nuo žmogaus ar perpilant kraują), todėl prielaida, jog AIDS ligą sukelia ŽIV virusas, yra moksliškai neįrodyta hipotezė. Perto grupė paskelbė dar vieną skandalingą išvadą: daugelis dabar nuo ŽIV viruso naudojamų cheminių vaistų taip nualina organizmo imuninę sistemą, kad neretai patys ir sukelia AIDS.

Tokias išvadas patvirtina ir tokie oficialūs faktai: 1993 metais su teigiamu ŽIV testu JAV buvo pusantro milijono gyventojų, o iš jų AIDS susirgo pusė milijono, t. y. kas trečias. O štai Afrikoje 1993 metais su teigiamu ŽIV testu buvo 38 milijonai, ir nors Afrikoje beveik nebuvo vaistų nuo AIDS, susirgo tik milijonas du šimtai tūkstančių, t. y. kas trisdešimtas. Tai štai kaip veikia tie vaistai nuo AIDS, jei Amerikoje AIDS plito 10 kartų daugiau nei Afrikoje.

Tačiau tokių išvadų oficiali medicina nenori pripažinti, jos slepiamos nuo visuomenės.

Bet kodėl po šių pritrenkiančių išvadų niekas nesikeičia, mums ir toliau įrodinėjama, kad AIDS plinta infekciniu būdu? Kodėl būtent AIDS liga tapo tokia išskirtinė, jai metamos tokios lėšos?

Todėl, kad už to slypi milijardai dolerių ir eurų. Praėjusio amžiaus pabaigoje ŽIV verslo atstovai sugebėjo pasaulį įtikinti ir išgąsdinti, kad AIDS yra pati pavojingiausia žmonijos liga, nes ja gali susirgti kiekvienas žmogus, kuris tik užsikrės ŽIV virusu.

XX amžiaus paskutinį dešimtmetį paskelbus, kad su teigiamu ŽIV testu JAV rasta pusantro milijono gyventojų, greitai buvo paskleista panika, jog tuoj nuo jų užsikrės šimtas milijonų ir t. t., ir greit tai taps visos žmonijos rykštė, panašiai kaip viduramžiais maras. Todėl tam buvo mestos tokios milžiniškos lėšos, tris dešimtmečius tūkstančiai laboratorijų ieško vakcinos nuo ŽIV viruso, tam skiriamos, kaip minėjau, neįtikėtinos lėšos, tačiau vakcina iki šiol neatrasta. O jos ir neras, nes tokio vienintelio viruso, nuo kurio susergama AIDS, paprasčiausiai nėra. Kaip nėra ir tų AIDS sergančių šimtų milijonų, kuriuos pranašavo prieš trisdešimt metų.  Yra tūkstančiai žmonių, kurie sirgo AIDS, nors jie turėjo neigiamą ŽIV testą.

Kiekvieno žmogaus kūne egzistuoja nuo 50 iki 100 retroviruso rūšių, ir jie dešimtmečiais nesukelia jokių sveikatos problemų.

Šiuo metu ŽIV virusą gydo labai brangiais vaistais, jų yra labai įvairių, jie neša labai didelį pelną – pvz., vienos pakuotės savikaina – 5 doleriai, o žmonėms parduodama už 500. Lietuvoje vieno žmogaus, neva sergančio ŽIV virusu, gydymas kainuoja nuo 21 iki 31 tūkstančio litų. Praėjusių metų duomenimis, ŽIV testą turėjo daugiau kaip 2 tūkstančiai žmonių, vadinasi, jiems gydyti reikia apie 50–60 mln. litų – tai dideli pinigai Lietuvai. Tačiau apie tai niekas nenori šnekėti, nes tai nenaudinga galingoms lobistinėms organizacijoms, galinčioms prarasti milžiniškus pinigus.

Įsivaizduokite, jei būtų oficialiai pripažinta, kad AIDS nėra infekcinė liga, kuria gali susirgti bet kuris žmogus, kad AIDS liga serga tik specifinės grupės žmonių – narkomanai ir gėjai, kas nutiktų su tuo milžinišku AIDS finansavimu?

Berklio (JAV) virusologų grupės vadovas Piteris Duizbergas sakė, kad AIDS verslo atstovai XXI amžiuje iškėlė sau 2 pagrindinius uždavinius: toliau įtikinėti pasaulio visuomenę, kad AIDS yra infekcinė liga ir ja gali susirgti bet kuris žmogus, bei toliau kurti antivirusinius vaistus, kurie kuo dažniau sukeltų AIDS.

O kaip paaiškinti ne taip seniai buvusį Lietuvoje pranešimą, kad sveika moteris užsikrėtė ŽIV perpilant kraują?                   

Teigiamas ŽIV testas gali būti randamas ir sveikiems žmonėms. Neseniai AIDS centras Lietuvoje paskelbė, kad trečdalis nustatytų ŽIV viruso nešiotojų negali paaiškinti užsikrėtimo šaltinio. Ir nepaaiškins, nes teigiamą ŽIV testą galėjo nustatyti ir nėščiai moteriai, ir po hormonų naudojimo, ir po maliarijos ar kokių parazitinių ligų, lemiančių organizmo nusilpimą. ŽIV testą gali rodyti ir visai sveikiems žmonėms. Tačiau tai neturi nieko bendro su AIDS, bet tam žmogui sukeliamas baisus stresas – aiškinama, kad jis jau beveik mirtinai serga, per metus dvejus mirs, todėl jam būtina vartoti tuos nuodingus chemikalus nuo AIDS.

Mūsų pareiga aiškinti žmonėms, kad jei jie nėra nei narkomanai, nei gėjai, jie neturi bijoti teigiamų ŽIV testų, jiems nereikia jokių vaistų nuo AIDS. O narkomanui ar gėjui teigiamas ŽIV testas yra rimtas signalas keisti savo gyvenimo būdą.

Viena iš AIDS pramonės propagandos rūšių yra ir narkomanams skiriami sterilūs švirkštai, aiškinant, kad tai juos apsaugos nuo ŽIV viruso. O juk švirkštai, leidžiami į kraują, visada turi būti sterilūs, kad neužsikrėstum bet kokia infekcine liga, tačiau jie tikrai neapsaugo narkomano nuo AIDS. Vienintelis kelias narkomanui apsisaugoti nuo AIDS yra atsisakyti narkotikų, nes AIDS nėra infekcinė liga, o gyvenimo būdo rezultatas. Tas pats vienintelis kelias yra ir gėjui – reikia atsisakyti homoseksualių santykių.

Dėl kokių priežasčių AIDS suserga gėjai ir narkomanai?

Pagrindinė priežastis, dėl kurios egzistuoja gėjai, yra ta, kad žmogaus žarnynas neturi skausmo receptorių. Kūrėjas mus sukūrė taip, kad žarnynas neturėtų skausmo receptorių, – skausmą mes jaučiam per pilvaplėvę, turinčią daug skausmo receptorių. Tiesiosios žarnos paskutinis (išeinamasis) segmentas tokios apsauginės pilvaplėvės neturi, todėl gėjai, atlikdami analinį aktą, skausmo nejaučia, aktai  dažniausiai būna šiurkštūs ir tokiais šiurkščiais judesiais traumuojama tiesiosios žarnos gleivinė. Imuninę sistemą taip pat labai silpnina paliekama sperma. Dėl to per ilgesnį laiką katastrofiškai pradeda trūkti kai kurių būtinų aminorūgščių (metionino, cistino, cisteino, triptofano) atsargų, irtai sukelia labai sunkių medžiagų apykaitos sutrikimų. Sutrinka metilinimo procesai organizme (normaliame organizme metilo grupė CH3 iš vienos ląstelės kitai perduodama milijoną kartų per parą). Taip pat sutrinka redukcijos ir oksidacijos procesai audiniuose, pradeda vyrauti oksidacija, žalingai veikianti įvairius procesus organizme. Vartojant toksiškus antivirusinius vaistus sutraukomos DNR ir RNR grandinės.

Panašūs procesai vyksta ir narkomanams. Reikia pažymėti, kad pagal pasaulinę statistiką kas trečias gėjus vartoja ir narkotikus. Narkomanai netenka apetito, sutrinka vandens apykaita organizme, jie faktiškai maitinasi savo kūnu. Laikui bėgant gėjų ir narkomanų organizmuose įvyksta fiziologinis perversmas (aktyvuojami mirties genai?) ir išsivysto AIDS, vadinama vyrų liga. Ja daugiausiai serga 25–45 metų vyrai.

Lietuvoje iš sergančių AIDS daugiau yra narkomanų nei gėjų, tačiau Olandijoje ir Vokietijoje 75 nuošimčiai sergančių AIDS – gėjai.

Vakarų demokratinės valstybės narkomano gyvenimo būdą vis dar pateikia kaip žalingą, nesam nieko girdėję apie viešus narkomanų paradus. O štai gėjų gyvenimo būdas jau rodomas kaip normali lytinių santykių ar net meilės išraiška. Oficialiai pripažinus, kad AIDS yra ne užkrečiama, o žalingo gyvenimo būdo liga, reikštų ir pripažinimą, kad gėjų paradai, skatinantys būtent tokį gyvenimo būdą, yra AIDS ir ankstyvos mirties propaganda.

Tiek gėjus, tiek narkomanas yra mūsų bendruomenės dalis, ir mes turime priimti juos ne smerkdami, užgaudami, bet užjausdami ir padėdami. Todėl negalime jų apgaudinėti ir turime tiesiai sakyti, kad AIDS nėra visų žmonių liga, o tipiška narkomanų ir gėjų liga, todėl, norint jos išvengti, reikia keisti gyvenimo būdą. AIDS liga labai aiškiai žmogui parodo, kad tokie lytiniai santykiai nėra normalūs ir labai pavojingi, ypač pasyviajam gėjų poros partneriui.

Neturim apsigaudinėti ir dėl gėjų paradų kaip ypatingos demokratijos išraiškos, nes iš esmės tokie paradai propaguoja ne tik homoseksualų gyvenimo būdą, bet ir pasileidimą, todėl ne šiaip sakoma, jog pirmasis gėjų paradas buvo Sodomoj ir Gomoroj. Olandijoje atlikti tyrimai rodo, kad susituokusios gėjų poros vidutiniškai išgyvena tik pusantrų metų ir per tuos pusantrų metų „sutuoktiniai“ dar turėjo vidutiniškai po aštuonis kitus lytinius partnerius. Visais laikais tokia lytinių santykių gausa buvo vadinama pasileidimu, ypač būdingu save laikantiems intelektualiais bohemos atstovais. Apie pedofiliją skaitome Platono raštuose, žinome, kad Aleksandras Makedonietis savo draugui pastatė paminklą, tačiau tai dar nereiškia, kad XXI amžiuje lytinį pasileidimą turėtume įteisinti kaip sveiką ir normalų gyvenimo būdą. Neturime pamiršti, kad krikščionybėje susilaikymas, saikingumas yra dorybė, o šėtoniškoje pasaulėžiūroje kalbama priešingai – visišką fizinį, psichinį ir emocinį pasitenkinimą gali atnešti tik besaikis mėgavimasis viskuo, ypač svaigalais ir lytiniais aktais.

Todėl labai rimta žmonijos, ypač krikščioniškojo pasaulio, problema yra ne tik vis labiau plintantys homoseksualūs santykiai, bet ir agresyvėjanti gėjų pasaulėžiūra. Ją labai aiškiai išdėstė žinomas kompozitorius ir dainininkas, tituluotasis gėjus seras Eltonas Džonas. Jis pareiškė, kad gėjai negalės būti saugūs, kol egzistuoja krikščionybė, nes krikščionys gėjų pasileidimą laiko nuodėme. Toks pareiškimas yra vos ne karo krikščionybei paskelbimas.

Bernardinai.lt