Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune vyks Lietuvos šaulių sąjungos vado pasikeitimo ceremonija

Liepos 6 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune vyks iškilminga Lietuvos šaulių sąjungos vado pasikeitimo ceremonija. Jos metu Lietuvos šaulių sąjungos vadą atsargos pulkininką leitenantą Liudą Gumbiną pakeis Lietuvos šaulių sąjungos neeilinio suvažiavimo metu naujuoju vadu išrinktas pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna.

„Šaulių sąjungos gretos pastaruoju metu žymiai išaugo, jos vienija tūkstančius Lietuvos patriotų, pasirengusių stoti į Tėvynės gynybą pavojaus atveju. Lietuvos šaulių potencialas priklauso nuo gebėjimo pritraukti aktyvius piliečius ir gausinti sąjungos gretas, tad naujojo vadovo laukia atsakingas uždavinys – sutelkti ir tinkamai parengti augančias šaulių gretas, kad jos taptų svaria kariuomenės ir savanorių parama“, – sako ceremoniojoje dalyvausiantis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Ceremonijos metu Sąjungos gretas papildys daugiau nei 30 šaulių, kurie iškilmingai prisieks būti ištikimi Lietuvos Respublikai, ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas nusipelniusiems šauliams įteiks apdovanojimus už pavyzdingą šaulišką veiklą bei tarnystę Lietuvai.

Iškilminga ceremonija bus užbaigiama Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Vyčio kryžiaus ordino vėliavos būrio šaulių Vyčio kryžiaus ordino vėliavos nuleidimo ceremonija.

Renginyje dalyvaus Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės atstovai, buvę Lietuvos šaulių sąjungos vadai, rinktinių vadai, Lietuvos šaulių sąjungos štabo darbuotojai ir kiti svečiai.

Naujasis Lietuvos šaulių sąjungos vadas yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Plk. ltn. Gintaras Koryzna savo tarnybos metu dalyvavo karinėse operacijose Afganistane. Naujasis Sąjungos vadas anksčiau vadovavo Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo jėgerių batalionui, prieš pradėdamas eiti Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas, buvo Estijoje veikiančio Baltijos gynybos koledžo lektoriumi ir du metus iš eilės studentų išrinktas geriausiu instruktoriumi.
 
Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą. Ji vienija įvairių sričių profesionalus, įvairaus amžiaus žmones, kurie neabejingi valstybės gyvenimui ir gynybai.
 
Davę šaulio priesaiką ir Lietuvos Respublikai prisiekę šauliai (nuo 18 metų) rengiami ginkluotam ir neginkluotam valstybės gynimui. Jie gali priklausyti koviniams šaulių būriams ir įgyti minimalų karinį parengimą dalyvaudami šaulių organizuojamuose kursuose. Kiekvienas šaulys, atitinkantis reikalavimus, gali dalyvauti kovinio šaudymo pratybose bei mokymuose.
 
Jaunieji šauliai – tai 11–18 metų jaunuoliai, rengiami pagal 4 pakopų programą. Kiekvienų mokymų metu jaunuoliai įgyja teorinių ir praktinių žinių: karybos, Lietuvos istorijos, lyderystės, o išlaikę gebėjimų egzaminą gauna tai liudijantį sertifikatą ir ženklą. Jaunieji šauliai aktyviai dalyvauja ir organizuoja įvairius visuomeninius renginius, akcijas, sporto varžybas. Vasarą organizuojamose stovyklose jaunuoliai įgyja praktinių gebėjimų: išgyvenimo gamtoje, susipažįsta su kario tarnyba. Jaunieji šauliai yra labai svarbūs LŠS nariai, tradicijų puoselėtojai ir skleidėjai visuomenėje. Dažnai priklausymas LŠS yra ne atsitiktinis, o graži šeimos tradicija, kai jaunasis šaulys pasirenka tęsti prosenelio ar senelio vykdytą šaulišką veiklą.

Šaulių sąjungos pamatai ir vertybės formavosi kartu su Lietuvos valstybės atkūrimu, kovose už jos nepriklausomybę. Lietuvos šaulių sąjunga siekia ugdyti pasitikin­čius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems. Šiuo metu Sąjunga vienija daugiau nei 10 tūkst. narių.

Šaltinis: kam.lt