Warszawoje Anušauskas sutarė su Błaszczaku dėl lenkiškų GROM papildomo pirkimo

Lietuvos ir Lenkijos krašto apsaugos ministrai sutarė stiprinti bendradarbiavimą: aktyvins dvišales pratybas, o Lietuva papildomai pirks lenkiškų oro gynybos sistemų GROM.

„Tiek Lenkija, tiek Lietuva vertina Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę Vakarų saugumui ir demokratinėms vertybėms, tarpusavio pasitikėjimu paremtos tarptautinės sistemos stabilumui“, - nuvykęs į Warszawą pasakė Krašto apsaugos ministras, labiau žinomas kaip anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas, Arvydas Anušauskas susitikęs su Lenkijos krašto apsaugos ministru Mariuszu Błaszczaku.

Vyrai sutarė aktyvinti dvišalių pratybų vykdymą ir toliau bendradarbiauti ginkluotės įsigijimų srityje Lietuvai perkant papildomą kiekį Lenkijoje gaminamos oro gynybos raketų GROM už daugiau nei 20 mln. eurų.

„Maskvai ir Minskui žvanginant ginklais, taip pat ir branduoliniais, mes suprantame, kad dabartiniam Kremliaus režimui negali būti nuolaidžiaujama. Su Lenkija sutariame, kad turime dirbti tiek dvišaliu formatu, tiek bendrai išnaudojant NATO ir ES galimybes, siekdami ilgalaikio ir tvirto atsako į Rusijos keliamas grėsmes“, - išaiškino A. Anušauskas.

Anot jo, tvirtas atsakas į grėsmes prasideda nuo fronto Ukrainoje, todėl praktinė abiejų šalių parama Ukrainai turi tęstis.

Abu ministrai sutarė, kad NATO turi toliau stiprinti priešakinę gynybą – ilgalaikiam Rusijos atgrasymui būtina stiprinti kovinius pajėgumus, esančius Aljanso rytiniame pakraštyje. Lietuva ir Lenkija bendromis pastangomis to sieks NATO viršūnių susitikime Vilniuje, kur vienas svarbiausių tikslų bus patikimos oro ir priešraketinės gynybos Baltijos valstybėse užtikrinimas.

Pasak A. Anušausko, NATO viršūnių susitikime Vilniuje kartu turi būti siekiama ir bendro NATO šalių įsipareigojimo skirti gynybai bent 2 proc. nuo BVP.

„Lietuva šiuo metu skiria 2,5 proc. ir tai turėtų būti naujoji norma Aljansui atnaujinant gynybos investicijų įsipareigojimus“, - nurodė A. Anušauskas.

Ekspertai.eu primena, kad Lietuvos socialdemokratai yra nustatę ambicingesnį procentą gynybai – jų manymų mažiausiai jis turi siekti 3,5 proc. BVP.

Buvęs Žmonių partijos atstovas Vygaudas Ušackas dar 2018 m. ragino gynybai skirti 4 proc. BVP.

Tiesa, kai kurie šalies mokslininkai teigia, kad be 4,5 proc. BVP gynybai, Lietuva neišsivers.

Kai kurių kompetentingų specialistų manymu, minėtas BPV galėtų siekti ir 10 ar net 20 proc., tačiau tai priklauso nuo gyventojų sąmoningumo lygio – kuo jis aukštesnis, tuo ir BVP procentas gynybai didesnis.

Keli susiję:

Mokslininkas suskaičiavo, kad dėl pailgėsiančios Lietuvos-Rusijos sienos šalies gynybai reikia skirti 4,5 proc. BVP

V. Ušackas ragina gynybai skirti 4 proc. BVP ir tuo pačiu nerimauja dėl JAV prezidento veiksmų