Ypatingoji Norvegijos kalėjimų sistema

Kiekviena bausme už nusikaltimą siekiama šešių tikslų: teisingai nubausti, suvaržyti teises, įbauginti ir izoliuoti, koreguoti elgesį ir reabilituoti.

Bausmė atitinka visuomenės suvokimą apie sąžiningumą ir taisyklių laikymąsi, kuris moderniose visuomenėse yra gerokai susilpnėjęs. Bet mintis, kad pasitaisymas ir reabilitacija yra svarbesnė už bausmę, paprastai sukelia pasipiktinimą ir kritiką, kad, neva, ši pozicija silpnina visuomenės saugumą, į antrą vietą nustumia nusikaltimų aukų interesus, ir – blogiausia – padaro nusikaltėlių gyvenimą pernelyg patogų. Nepaisant to, kad nemažai tyrimų rodo, jog tam tikros neįprastos korekcijos formos padeda sumažinti kitų nusikaltimų tikimybę, tokios sistemos priešininkai pirmiausia kategoriškai reikalauja griežtų bausmių nusikaltėliams.

Tas pats vyksta visame pasaulyje. Skirtingai nei kitose šalyse, Norvegijai būdinga laipsniška sankcijų sistema, kur pagrindinis dėmesys skiriamas pasitaisymui ir reabilitacijai, tikintis taip sumažinti nusikalstamumo lygį ateityje. Tai nereiškia, kad ten nėra įkalinimo praktikos, – kalėjimuose sudaromos sąlygos, kurios turėtų sumažinti tikimybę, jog nuteistasis išleistas į laisvę imsis senų įpročių.

Pavyzdžiui, skirtingai nuo daugelio JAV teismų apylinkių, kuriose bausmės laikas nurodomas baudžiamajame nuosprendyje (t. y. bausmė trunka tiek, kiek paskirta teismo), Norvegijoje teismo nuosprendyje bausmės terminas nenurodomas. Kalinio paleidimo klausimas sprendžiamas išanalizavus ataskaitą, kurioje nurodoma, ar jis pasitaisė, ar ne.

Maksimalus laisvės atėmimo laikotarpis Norvegijoje neviršija 21 metų, tačiau jis gali būti pratęstas penkeriems metams, jei kalinys nepasitaisys iki datos, kuri buvo numatyta kaip bausmės pabaiga. Tokiu atveju bausmės terminas kas penkerius metus gali būti pratęsiamas neribotą laiką. Todėl iš esmės asmuo gali likti kalėjime iki gyvos galvos, tačiau bausmės laikas jam bus pridedamas palaipsniui.

Sprendžiant pagal sumažėjusią recidyvo tikimybę, tokios sistemos įdiegimas davė teigiamų rezultatų. Kaip teigiama „The Guardian" straipsnyje apie Norvegijos kalėjimų sistemą, atkryčių Bastojaus kalėjime (garsiausias Norvegijos kalėjimas) yra maždaug 16%. Tai mažiausias skaičius Europoje. JAV jis siekia apie 40%.

Tačiau laisvės atėmimo bausmės ir įkalinimo sąlygų praktika kelia ginčų. Neseniai Europoje kilo aršios diskusijos dėl akivaizdaus neteisingumo, kai kaliniai Norvegijoje gyvena santykinėje prabangoje, o mažas pajamas turinčių vyresnio amžiaus žmonių, įstatymus gerbiančių piliečių gyvenimo sąlygos būna daug blogesnės.

Tad galima pagrįstai klausti, ar kaliniai turėtų gyventi jaukesnėje aplinkoje, nei gyvena įstatymus gerbiantys piliečiai, net jei šios geresnės sąlygos yra dalis politikos, kuri skatina greitą nusikaltėlių korekciją. Norvegija nusprendė įgyvendinti tokią strategiją, kuri sudaro galimybę efektyviai mažinti nusikalstamumą.

Ir vienas iš šios strategijos elementų – apriboti kalinimo laikotarpį.

Parengta pagal „Slate"