|
Apie pasaulio perkraustymą...
Kaip matome, pabėgėlių problema Europoje kažkaip perkelta į naują lygį, tam skiriami pinigai. Bet tai nesprendžia pačios problemos.
Nors signalai jau buvo ir rimtesni pabėgėlių srautai prasidėjo apie 2011 m. po Libijos demokratizacijos. Ramino tai, kad Libijos pabėgėlių srautai nebuvo labai jau masiški. Bet Libijos pabėgėliai parodė dabartinėje Europos politikoje rimtas spragas.
Europos politikai gyvena nuo rinkimų iki rinkimų, tad tolimos perspektyvos jų niekada nedomino.
2014 m. įvyko pirmieji lūžiai, buferinės Europos atžvilgiu valstybės, pirmiausi Turkija jau sunkiai susitvarkydavo su pabėgėlių srautais, tai europiečiams turėjo būti rimtas signalas, nes būtent nuo 2014 m. prasidėjo tie nekontroliuojami pabėgėlių srautai, kurie pradėjo plūsti į Europą. Ir tos pabėgėlių bangos buvo tokios galingos, kad užtvindė net Graikiją ir Makedoniją, o taip pat Pietų Italiją. Pabėgėlių problema labai greitai tapo visos Europos problema. Problema tame, kad europiečiai neturi jokių galimybių tuos pabėgius įdarbinti, net patys pabėgėliai tokio tikslo neturi, jie nori tik gyvenimo iš pašalpų. Todėl pabėgėlių pagrindinis tikslas pakliūti į labiausiai pasiturinčias Europos šalis, kuriose ne tik ant popieriaus parašyta, bet ir veikia socialinė teisė - programa. Skurdžios Pietų ir Rytų Europos valstybės pabėgėlius visiškai nedomina. Europiečiams ši problema šiam momentui yra neišsprendžiama, krizė reikalauja atitinkamų antikrizinių priemonių, bet deja, europiečiai nesugeba tinkamai spręsti tokio lygmens problemų. Europiečiams pasirinkimas nedidelis, toliau ginti savo vertybes ir tiesiog nuskęsti. Arba atsisakyti nuo demokratinių vertybių ir apsaugoti Europą - save. Mažai tikėtina, kad europiečiams, mums pavyks šia situaciją stabilizuoti. Didžiąja dalimi Europa įtakojama JAV, o JAV vargiai ar leis keisti kursą ir nuklysti nuo demokratinių vertybių. Europa atsidūrė situacijoje, kada vėlavimas tik dar labiau pablogina padėtį, pavėluotas sprendimas padėtį tik dar labiau apsunkins. Nes bent koks nesavalaikis, pavėluotas sprendimas, krizės metu kiekviena karta tik dar labiau apsunkina situacijas, tai aksioma, o ne teorema.
Politikų menkumas visada pasireiškia krizinėse situacijose: kai politikai negali priimti jokių adekvačių, tinkamų veiksmų, sprendimų. Sprendžiant pagal tai, kas vyksta, situacija su pabėgėliais tik blogės ir tik apsiekus dugną, galimai bus priimami kokie nors dalinai adekvatus sprendimai ir veiksmai gelbėjat situaciją.
Kas mano, kad Europos lyderiai artimiausiu metu kaip nors sugebės susitvarkyti, tie tiesiog apgaudinėja patys save. Kol kas viskas susiveda tik į pinigų išskirimą, o ne problemų sprendimą, Vokietija išskyrė 10 milijardu, Didžioji Britanija 18 milijardu. Galbūt artimiausiu metu tuos sumos pasieks 60-100 milijardu, tai galbūt dalinai situaciją su pabėgėliais sušvelnins, bet kartu paskatins naują migracijos bangą. Nes vien Siriją dėl karo artimiausiu metu gali palikti dar 4-5 milijonai žmonių. Ką darys Europos lyderiai su šia banga, greičiausiai net nebando apie tai galvoti. Europos prisodrinimas pabėgėliais, tai kaip atominės bombos prisodrinimas uranu, kada nors tikrai sprogs.
|