2013 m. lapkričio 11-oji, kai Lietuvos žurnalistų elitas su Dainiumi Radzevičiumi priešakyje prie STT būstinės Vilniuje plojimais sugėdino slaptos informacijos nutekinimą tyrusius pareigūnus, į istoriją turi būti įrašyta aukso raidėmis kaip diena, kai mūsų šalyje po laikinų nesklandumų triumfavo demokratija.
Iki šiol piliečiai, rengiantys prie valdžios įstaigų ar šiaip viešosiose erdvėse net ir nedideles kelių žmonių akcijas, rizikuodavo sulaukti ne tik griežto viešąją tvarką prižiūrinčių pareigūnų dėmesio, bet ir bylų teisme.
Tokių bylų įvairiomis progomis prikelta įspūdingas kiekis.
Pavyzdžiui, Dariui Kuoliui bylos dėl administracinių teisės pažeidimų buvo iškeltos ir už tai, kad žmonės S. Daukanto aikštėje kreidelėmis piešė žodį TieSOS, gerai matomą pro Prezidentūros langus, ir už tai, kad 2012 m. gegužės 3 d. surengė prie Vidaus reikalų ministerijos senovines lietuviškas apeigas, bandydamas įkvėpti tuomečiam ministrui Artūrui Melianui drąsos grąžinti į tarnybą neteisėtai atleistus generolą Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Dar jis buvo nubaustas 500 Lt bauda už 2012-ųjų gegužę S. Daukanto aikštėje surengtas vaikštynes ginti žodžio laisvei. Plačiai nuskambėjo vadinamosios kreidelių bylos, kurias policija buvo iškėlusi keliems jaunuoliams, spalvotomis kreidelėmis ant Nemuno krantinės rašiusiems tą patį baisų žodį TieSOS, o ilgiausiai dėl to užrašo teisėsauga persekiojo nepilnametę Eleną. Mažeikiuose už pilietines vaikštynes 500 litų bauda buvo nubausta penkių vaikų motina, našlė Rima Štefanė, o Kaune už pilietinio meno akciją nuteista filosofė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Lina Šulcienė. Pagaliau visai neseniai teismas 500 Lt bauda nubaudė panevėžietę Ritą Jusienę – už tai, kad priešais Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatą surengė ramią 8 žmonių gedulo akciją, kuria išreiškė skausmą ir pasibaisėjimą dėl valdžios aplaidumo, lėmusio išprievartautos 17-metės žūtį, kai ji buvo gyva sudeginta automobilio bagažinėje, nesulaukusi pusę valandos telefonu 112 kviestos pagalbos.
Ir t. t., ir pan. – šios bylos liudija apie sistemingą piliečių persekiojimą už taikią valdžios kritiką. Pridurkime, kad sarginiu demokratijos šunimi besivadinančiai sisteminei žiniasklaidai šis reiškinys nebuvo įdomus.
Tačiau po 2013 m. lapkričio 11-osios, kai plojimų akciją prie STT surengė žiniasklaidos elito atstovai, padėtis kardinaliai pasikeitė: nuo šiol piliečiams, organizuojantiems protestus, nereikės rūpintis leidimais ar bijoti bausmių – užteks bičiuliškai paskambinti į policiją.
Tai paaiškėjo ekspertai.eu pabandžius išsiaiškinti, kaip žurnalistams pavyko per itin trumpą laiką gauti leidimą akcijai ir, kitaip nei anksčiau paminėtiems D. Kuoliui bei kitiems piliečiams, likti nenubaustiems.
„Atsakydami į jūsų paklausimą informuojame, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas buvo gavęs pranešimą apie 2013 m. lapkričio 11 d. prie STT pastato Vilniuje vykusį susibūrimą. Viešajai tvarkai ir žmonių saugumui užtikrinti skyrėme policijos pajėgas, tačiau profesinės taktikos sumetimais konkretaus pareigūnų skaičiaus įvardinti negalime“, – į pirmąjį paklausimą atsakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris.
Ekspertai.eu paprašė patikslinti, kokia forma buvo gautas pranešimas apie žurnalistų susibūrimą, o jei tas pranešimas buvo raštiškas – pateikti jo kopiją.
„Pranešimas buvo gautas telefonu“, – atsakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris.
Taigi, žiniasklaidos elitas su D. Radzevičiumi priešakyje pralaužė ledus į pilnutinę demokratiją ir ateityje piliečiai galės nebetrukdomi įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintas savo teises į taikius susirinkimus bei valdžios kritiką.
Nuo šiol taikių akcijų rengėjams reikia pasirūpinti vieninteliu dalyku: paskambinti į policiją.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]