Ž. K. Junkeris: ES patiria egzistencinę krizę

Rugsėjo 14 d. EK prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) savo kasmetinėje kalboje Europos Parlamente pareiškė, kad ES šiuo metu patiria egzistencinę krizę, nes tokio mažo bendrumo tarp ES šalių vyriausybių dar nėra buvę, ES šalių vyriausybės kartu dirbti nenori, o tik skundžiasi Briuseliui. Ž. K. Junkeris tikisi, kad ES krizę išspręsti padės ES infrastruktūros fondo paskatinimas 500 mlrd. dolerių. Jis taip pat ketina skubiąja tvarka sukurti ES sieną, padėsiančią geriau kontroliuoti iš Artimųjų Rytų ir Afrikos atvykstančius migrantus.

Migrantų krizę, pasak EK vadovo, temdo diplomatinis skandalas tarp Liuksemburgo ir Vengrijos dėl pabėgėlių, kilęs Liuksemburgo užsienio reikalų ministrui Žanui Aselbornui (Jean Asselborn) pareiškus, kad Vengrija dėl sienų pabėgėliams statymo turėtų būti išmesta iš ES.

Pasak Ž. K. Junkerio, bėda ir tai, kad per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius bandydami pasiekti Europą mirė ar dingo be žinios mažiausiai 3169 migrantai.

Po dviejų dienų nuo šios Ž. K. Junkerio kalbos Europos Vadovų Taryba rinksis Bratislavoje. Tai bus pirmas jos susitikimas be britų atstovų, skirtas aptarti ES ateičiai be Jungtinės Karalystės (JK), kitaip tariant, bus aptarta EU27 strategija.

Kitą savaitę EP vadovas Martinas Šulcas (Martin Schulz) susitiks su britų premjere Teresa Mei (Theresa May) Londone, kur aptars galimas Brexit pasekmes. Jis bandys pasiūlyti britų vyriausybei naudotis 50-uoju straipsniu ir išeiti nedelsiant dar šiemet, kad ES nenusilptų, jei Jungtinė Karalystė išėjimą iš ES tęstų dar daugiau nei metus.

Savo kalboje Ž. K. Junkeris aptarė ir TTIP bei CETA sutartis.

Pasak EK pirmininko, didžiausi ES kylantys iššūkiai yra fragmentacija, populizmas, nedarbas ir socialinio teisingumo trūkumas: „Populizmas nesprendžia problemų, o jas kuria.“

Ž. K. Junkeris aptarė ir būtinybę ratifikuoti klimato kaitos ir laisvos prekybos susitarimus, duomenų apsaugą, kova su mokesčių vengimu, kapitalo sąjungos stiprinimą, greitaeigio interneto prieigos plėtrą ir poreikį investuoti į darbo vietų kūrimą. EK pirmininkas pranešė, kad Europos strateginių investicijų fondas bus padvigubintas.

Kalbėdamas apie pabėgėlių krizę, Ž. K. Junkeris ragino parodyti dar daugiau solidarumo, sukurti ES solidarumo korpusą, parengti ES strategiją dėl Sirijos ir numatyti investicijų planą, skirtą Afrikai. Kalbėdamas apie kovą su terorizmu jis akcentavo, kad ES policijos struktūros turi veiksmingiau keisti  duomenimis, bei siūlė sustiprinti Europolą. Jis taip pat ragino sustiprinti ES gynybinį pajėgumą bendradarbiaujant su NATO ir žadėjo pateikti siūlymą dėl Europos gynybos fondo.

Po EK vadovo kalbos Europos Parlamente vyko aštri europarlamentarų diskusija apie ES dabartį ir ateitį.

Europos liaudies partijos frakcijos vadovas Manfredas Vėberis (Manfred Weber, Vokietija) pasidžiaugė proeuropietišku jaunų žmonių požiūriu. „Žmonės Europoje nenori susiskaldžiusios Europos, jie nori sprendimo“, – pridūrė politikas. Jis taip pat akcentavo, kad „Turkija yra svarbi ES partnerė, tačiau negali tapti visaverte Sąjungos nare“.

Socialistų ir demokratų aljanso lyderis Džannis Pitela (Gianni Pittella, Italija) pavadino EK pirmininko kalbą „išsamia ir atsakinga“. Jis padėkojo Ž. K. Junkeriui už pasiryžimą skatinti tvarią plėtrą, didinti investicijas į darbo vietų kūrimą ir kovoti su mokesčių vengimu. Komentuodamas JK referendumo rezultatus jis apgailestavo, kad JK premjerė T. Mei jau tris mėnesiu laiko ES įkaite.

Sjedas Kamalis (Syed Kamall, Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė) teigė, kad siekis „daugiau Europos, daugiau karinės integracijos ir daugiau skolų“ nutolino žmones nuo ES. „Jei nebus atsižvelgta į teisėtus žmonių lūkesčius, juos patrauks radikalios politinės jėgos“, – įspėjo EP narys, o kartu paragino ES „daryti mažiau, bet geriau“.

„Populistai skleidžia apgaulingą saugumo jausmą teigdami, kad sienos ir tvoros leis išspręsti visas problemas“, – kalbėjo Liberalų ir demokratų aljanso lyderis Gi Ferhofstadas (Guy Verhofstadt, Belgija). Jo įsitikinimu, tik ryžtingi Europos politiniai veiksmai, o ne tvoros leis įveikti klimato kaitą ar terorizmą. Pasak europarlamentaro, „Europa yra vaistas nuo nacionalizmo vėžio“, o Brexit suteikia ES naują galimybę.

Gabrielė Cimer (Gabriele Zimmer, Europos vieningieji kairieji, Vokietija) ragino paversti ES demokratiškesne ir labiau atsižvelgti į piliečių lūkesčius. „Nuolat kalbame apie lankstumą ir užimtumą, bet kaip įtikinsime piliečius?“ – klausė EP narė. Ji ragino užtikrinti, kad europiečiai turėtų tinkamus darbus ir padorų būstą.

Rebeka Harms (Rebecca Harms, Žalieji, Vokietija) pabrėžė, kad šiais globalizacijos laikais ES yra atsakas netikrumui. Ji ragino imtis veiksmų, kurie suteiktų piliečiams „pasitikėjimą nauju bendru Europos keliu“. Europarlamentarė taip pat paragino sukurti „klimato sąjungą“ ir skubiai ratifikuoti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos vadovas Naidželas Feražas (Nigel Farage, Jungtinė Karalystė) teigė esąs patenkintas referendumo jo šalyje rezultatu. Jis prognozavo spartų opozicinių partijų augimą Europoje ir naujus referendumus dėl išstojimo iš ES. „Jums nepavyks sustabdyti Rytų Europos šalių, kurios nepritars A. Merkel pabėgėlių politikai“, – pridūrė EP narys.

Marin Le Pen (Marine Le Pen, Tautų ir laisvės Europa, Prancūzija) pavadino Ž. K. Junkerio kalbą „neskania ir klaidinga“, primenančia „ES laidotuves“. Pasak politikės, Brexit sulaužė tabu ir parodė, jog „galima palikti ES ir pasiekti geresnį rezultatą“. Ji pažadėjo surengti referendumą dėl Prancūzijos išstojimo iš ES, jei kitąmet būtų išrinkta šios šalies prezidente.

Šaltiniai: theguardian.com, EP spaudos tarnyba