Man visada malonu, kai nuskriausti žmonės prisiteisia iš darbdavio pinigus. Tai yra ne teisinis, o politinis džiaugsmas. Manau, kad sveikai mąstantys žmonės supranta, jog „teisė“ yra dalykas, kurį dažnai teisėjai gali bet kaip stumti. Kiekvienas teisės principas yra neapčiuopiama dvasia, su kuria bendrauja tik elitas – šamanai archajinėse visuomenėse arba teisėjai mūsų visuomenėje.
Tai nėra kritika – taip funkcionuoja mūsų visuomenė. Šamanai (ne bet kas) girdi dvasias. Teisėjai (ne bet kas) supranta teisės sampratas. Tokia yra mūsų visuomenės praktika. Klausimas yra kada džiaugtis jų sprendimais, o kada nesidžiaugti. Atsakymas priklauso nuo jūsų politinių pažiūrų. Mano aplinkoje yra priimta džiaugtis, kai sprendimas praktiškai padeda asmenims, gyvenantiems blogai.
2013 07 01 Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą byloje Nr. 125/2010-26/2011-21/2012-6/2013-8/2013-10/2013 ir juo pripažino, kad Seimo sprendimas skirtingais būdais sumažinti valstybės tarnautojų, priklausančių kategorijoms nuo 11 iki 20, algas yra neteisėtas. Šis sprendimas prieštarauja principui „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“ (Konstitucijos 48 (1) str.), taip pat lygybės ir teisinės valstybės principams, teisei į nuosavybę. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas tęsia „teisingos algos“ doktrinos formavimą.
Paprasčiau šnekant, Seimas sumažino algas 11–20 kategorijos valstybės tarnautojams, bet nesumažino 1–10 kategorijos tarnautojams, ir tai yra blogai. Tai pažeidžia aukštesnių tarnautojų (taip pat ir teisėjų) teisę į teisingą algą. Konstitucinio Teismo sprendimas yra išmintingas: jis susiejo aukštesnių tarnautojų algas su žemesnių tarnautojų algomis ir leido mažinti algas visiems kartu. Tačiau žemesniems tarnautojams algų mažinti negalima, nes jos ir taip mažos ir artimos minimumui.
Konstitucinis Teismas ne tik liepė grąžinti aukštesniems tarnautojams jų algas, bet žengė dar toliau – jis nustatė patį kompensacijos funkcionavimo modelį. Teisėjai pripažino, kad žmogaus teisė į teisingą algą yra teisė į nuosavybę (XIII dalies priešpaskutinė pastraipa). Tuo pat metu nuosavybė yra šventasis kapitalistinės visuomenės pagrindas, mūsų visuomenės funkcionavimo variklis. Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūris yra toks pat. Šiame kontekste aš nesuprantu kai kurių ministrų ir Seimo narių, kurie ragina pažeidinėti žmogaus teises ir apversti aukštyn kojomis kapitalistinės visuomenės pamatus.
Konstitucinis Teismas nustatė, kad Seimas turi ištaisyti savo klaidą iki 2013 10 01. Dar daugiau, teisėjai rašo, kad Seimas turėjo žinoti, jog jo sprendimas yra neteisėtas (XIV d. § 1). Aš tiesiog myliu šitą pastraipą. Kiek dar mes kentėsime kretinus, kurie žino, kad pažeidinėja, bet vis tiek pažeidinėja?
Konstitucinis Teismas numato savo sprendimų padarinius. Jis supranta, kad tuoj pat po jo nutarimo dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų mesis reikalauti savo pinigų per teismus. Todėl jis įsako Seimo nariams nustatyti pinigų grąžinimo tvarką „be nepagrįsto delsimo“ – tai yra už 12 dienų – kad žmonėms nereikėtų bylinėtis.
Man asmeniškai yra įdomi ne tiek „teisingos algos“ koncepcija, kiek „normalios algos“ koncepcija. Europos socialinės chartijos 4 (1) str., išaiškintas Europos socialinių teisių komiteto jurisprudencijoje, nustato, kad „normali alga“ turi sudaryti 60 proc. vidutinės algos.
Pagal Chartiją minimali alga negali būti mažesnė už „normalią algą“. Šiuo metu minimali alga „į rankas“ turi būti 1038,66 lito, o ne 824,50 lito. Kas mėnesį asmuo, dirbantis už minimumą, negauna 214,16 lito. Šią sumą už kiekvieną mėnesį jam turi grąžinti vyriausybė ir Seimas.
Tačiau kodėl aukštesnieji valstybės tarnautojai kovoja už savo pinigus, o dirbantieji už minimumą – ne? Aukštesnieji valstybės tarnautojai dažnai patys yra teisėjai ir prokurorai. Jie turi teisinį išsilavinimą ir pinigus advokatams. Asmenys, dirbantys už minimumą, neturi tokių išteklių. Tačiau teisingumas negali priklausyti nuo asmens išsilavinimo ir pinigų. Teisingumas turi būti teisingumas visiems.
Deja, Lietuvos profsąjungos ir politinės partijos nusisuko nuo asmenų, dirbančių už minimumą. Profsąjungos ir partijos mums nepadės.
Mes turime imtis iniciatyvos. Aukštesniems valstybės tarnautojams pavyko, vadinasi, pavyks ir mums. Reikia, kad asmenys, dirbantys už minimumą, pradėtų jungtis. Svarbu, kad atsirastų ryžtas veikti. Advokatų, galinčių padėti, yra. Reikia jungtis į grupes feisbuke, reikia kooperuotis, sudaryti veiksmų planą ir dirbti. O į ministrus ir Seimo narius mums turi būti nusispjauti. Kas daro – tas gauna.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
