Žmogaus teisių komitetas pritaria įstatymo pataisoms, apsaugančioms valstybę nuo priešiškų informacinių atakų

Žmogaus teisių komitetas  apsvarstė Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 31, 341, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3118  ir  Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 31, 341, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3139. Šie projektai parengti siekiant nustatyti efektyvias priemones operatyviai kovai su dezinformacijos ar kitos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančios informacijos sklaida viešojoje erdvėje.  Įstatymo projektais siekiama sudaryti galimybę greičiau ir efektyviau užtikrinti visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų priėmimo, kai tokių paslaugų teikimas kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą, sustabdymą.

2018 m. lapkričio 14 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo. Naujai priimta direktyva išplečia pagrindų, leidžiančių riboti iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių transliuojamų televizijos programų laisvą priėmimą, sąrašą, į jį įtraukiant ir informaciją, keliančią didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą. Ši direktyva taip pat įgalina valstybes nares skubiais atvejais taikyti „greito reagavimo procedūrą“, siekiant sustabdyti iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių transliuojamų televizijos programų laisvą priėmimą. Teisės aktai šiai direktyvai įgyvendinti turi būti parengti iki 2020 m. rugsėjo 19 d., tačiau įstatymų rengėjų manymu, nuo valstybei priešiškų informacinių atakų būtina apsisaugoti anksčiau, ypač atsižvelgiant į kylančius pavojus dėl Lietuvoje 2019 m. ir 2020 m.  vyksiančių rinkimų. Įstatymo projektų aiškinamuosiuose raštuose dėstoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugo ministerijos parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime 2018 nurodoma, jog „Rusija aktyviai bandė daryti įtaką kitų valstybių vidaus politiniams procesams. Siekta paveikti rinkimų rezultatus skleidžiant dezinformaciją ir propagandą per žiniasklaidą, socialinius tinklus, vykdant kibernetines operacijas”.

Komitetas pritarė įstatymo projektams ir jų tikslams, tačiau įvertino tai, kad būtina išlaikyti proporcingą pusiausvyrą tarp žodžio ir saviraiškos  laisvės apsaugos ir apsaugos nuo informacinių atakų. Komitetas siūlo tobulinti įstatymų projektus atsisakant reglamentavimo, kuris galimai pažeidžia saviraiškos laisvę, ypač kalbant apie  valdžios kritikos suvaržymus. Komitetas siūlo atsisakyti nuostatų, kurios nėra proporcingos ir korektiškos žmogaus teisių apsaugos aspektu.

Komiteto posėdyje taip pat keltas klausimas, kiek Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) kompetencija leidžia vertinti, ar skleidžiama informacija yra dezinformacija, ar bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka ir t.t. Todėl komitetas siūlo nustatyti pareigą LRTK konsultuotis su nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis, vertinant informaciją, kuri galimai kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.