Žmonės ne prieš Lietuvą, o prieš sušiktą sistemą

Nuoširdūs žmonių pokalbiai atskleidžia tikrąsias nepasitenkinimo ir emigracijos priežastis, kurių net nenori girdėti emigracijos problemą sprendžiantys ir milijonus šiai „gelbėjimo“ operacijai skiriantys valdžios atstovai. Pateikiame socialiniame tinkle facebook rastas mintis, kuriomis dalijasi lietuviai.



Galvoju apie Lietuvą – šalį, kurioje gimiau, augau, įgijau nemaža dalį turimo išsilavinimo, kalbu ir galvoju lietuviškai (neskaitant kelių profesinių temų). Dauguma mano artimiausių žmonių – lietuviai arba iš Lietuvos,  žodžiu, kaip bežiūrėtum – man tai pati svarbiausia šalis iš visų. Tikriausiai jau taip ir liks. Tačiau šiandien ji man atrodo panaši į piktų nykštukų užgrobtą kraštą – piktų ir labai kerštingų, kurie tuo pikčiau kanda, kuo mažiau tu nori turėti su jais ką nors bendra ir būti toks pat, kaip ir jie...



Žmonės ne prieš Lietuvą, o prieš sušiktą sistemą, karo eskalavimą, rusofofobiją. Aš taip pat iš jų, nenoriu išsiplėsti ta tema.



Taip manau ir yra, po buvimo Tarybų Sąjungoje gal trys ar keturios kartos turėtų pasikeisti, tada gal tų žmonių mentalitetas bus kitoks, atsiprašau tų, kurie nėra tokie.



Dar žmonės kaip žmonės, visur visokių pilna savaip keistų. Bet visa politinė sistema, plačiąja prasme – ministerijos, savivaldybės VĮ įmonės, švietimo/gydymo/teisėsaugos – apsaugok viešpatie. Žmogus neturi bėdos, kol nesusiduria su jais. O susidūrus grįžti prie tos pačios minties: nesvarbu kur – svarbu ne LT.



Mano Tėvai, AtA, niekada nebuvo sovietiniais ar komunistais, tikėjo,kad Lietuva bus laisva. Kad bus tokia pat tvarka, kaip tarpukariu. Bet vieno dalyko nenumatė, kad patriotizmas tapo tik priedanga papildyti savo, savo partiečių ar verslo grupių kišenes, pamirštant visuomenės interesus. Tai stumia žmones į neviltį. Tenka daugeliui rinktis svečias šalis, kad nereikėtų skaičiuoti centų, gyventi ubagų gyvenimą savo pačių, laisvoje šalyje. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos ateitis labai miglota.



Ar galima gyventi šalyje, kur žmogus, pavogęs 10 kiaušinių, kad išmaitintų alkstančius vaikus, sodinamas į kalėjimą keleriems metams, o persiriję sukčiai, vagys, aferistai, išvogę šalies milijonus, vaikštinėja laisvi ir iššiepę dirbtinius dantis vadina save „elitu“, „grietinėle“. Apie juos kuriamos arogancija bei pataikavimu dvelkiančios laidos, rašomi dirbtiniai interviu… Juokinga iki ašarų.



O sistema tokia: meluok, šauk, rėk, lipk kitiems ant galvų, trypk akinius, žemink, kritikuok, grūmok kumščiais, mušk, gąsdink, sprogdink, tyčiokis, apkalbinėk – tu „valdai“, tu – „jėga“, tu – „elitas“… Košmaras ir tiek.



Turiu nuostabią žmoną, puikius vaikus baigiame užauginti, gražioje aplinkoje gyvename, laikas nuo laiko padedame socialiai remtiniems vaikams Lietuvoje... BET už Tėvynę vis tiek širdį skauda.



Noriu iš karto atsiprašyti už savo komentarą. Gimiau, užaugau Lietuvoje. 1992 metais ištekėjau, išvykau į kitą šalį. 1994 sugrįžau su šeima į Lietuvą ir... pirmas smūgis. Vyras gauna visus dokumentus, kad gali gyventi Lietuvoj, nebūdamas Lietuvos piliečiu, nes yra Lietuvos pilietės vyras. Aš, būdama Lietuvos pilietė, neturiu teisės gyventi Lietuvoje, nes 2 metus gyvenau svetur… Mano viza galiojo mėnesį. Vienu žodžiu, mane siuntinėjo mėnesį, tai tokio, tai anokio popieriaus. Likus 2 dienoms iki vizos galiojimo pareiškė, kad aš turiu išvykti iš Lietuvos… Mano tėvukas, nebūdamas pėsčias, mandagiu tonu pareiškia – aš kreipiuosi į nepriklausomos Lietuvos teismą ir Jūsų sprendimą apskundžiu. Per 15 minučių atsirado visi reikalingi štampai pase, visi mano dokumentai, stebuklo būdu, atitiko. ‪Dabartis. 4 metai gyvenu svetur… nemokėdama šios šalies kalbos, dirbu tokį patį darbą, kaip ir Lietuvoje paskutinius metus. Bet jaučiu daugiau pagarbos. Ir į tave žiūrį kaip žmogų, kuris dirba, o ne kaip Lietuvoje – tu vistiek man dirbsi, nes tu neturi kitos išeities, nes tu esi niekas… Tu vergas sistemos… Negaliu pasakyt, kad aš Lietuvos nemyliu. Bet svetur aš esu laimingesnė. Jaučiuos nepriklausoma, nes viskas priklauso nuo manęs ir nuo mano elgesio. Noriu visų atsiprašyti už savo komentarą, bet tai mano gyvenimo patirtis.



O aš gimiau Sibire, bet turėtų kažkas neįsivaizduojamo atsitikti, kad palikčiau Lietuvą, nors ji ir labai stengiasi, kad kuo daugiau žmonių tai darytų...