Š. m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė signataro Zigmo Vaišvilos skundą dėl VRK neveikimo – sprendimo nepriėmimo dėl 2014 m. kovo 6 d. Z. Vaišvilos prašymo VRK atlikti veiksmus dėl pretendentės į kandidatus 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimuose Dalios Grybauskaitės anketoje pateiktų žinomai melagingų duomenų apie save pateikimo (2009 m. rinkimuose jos anketoje nurodyti priešingi duomenys) ir dėl kandidatų anketų dėl bendradarbiavimo su užsienio valstybių spec. tarnybomis papildymu TSRS (Rusijos) kariuomenės Generalinio štabo vyriausiąja žvalgybos valdyba (GRU).
Pagrindinis teismo argumentas – negalima nepasitikėti VRK atstovo teisme Roko Stabingio paaiškinimais, jog 2014 m. balandžio 4 d. (paskutinę vėliausią įstatymo nustatytą dieną) VRK posėdyje tariamai šis Z. Vaišvilos prašymas buvo svarstytas ir bendru sutarimu atmestas.
Š. m. lapkričio 20 d. signataras Z. Vaišvila Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikia apeliacinį skundą dėl šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.
Signataro nuomone, teismo sprendimas nepagrįstas ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Balandžio 4 d. VRK posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad VRK narys R. Stabingis posėdžio dalyviams pristatė ne Z. Vaišvilos prašymą VRK priimti sprendimą dėl jo prašyme išdėstytų reikalavimų, bet pristatė neegzistuojantį Z. Vaišvilos paklausimą VRK, kuriuo signataras atseit prašo VRK pateikti jam informaciją apie kandidatę D. Grybauskaitę.
Teismas ignoravo ir nepasisakė dėl Z. Vaišvilos paaiškinimo, jog tokio prašymo nėra pateikęs, neišsireikalavo R. Stabingio ruošto nutarimo projekto ir netgi 2014 m. balandžio 4 d. VRK posėdžio garso ar vaizdo įrašo, kad patikrinti prieštaringus bylos šalių paaiškinimus.
Liudytojų – kitų VRK narių – apklausa ir posėdžio garso ar vaizdo įrašas galėjo padėti teismui išsiaiškinti, kas iš tikrųjų buvo svarstoma šiame VRK posėdyje, ar buvo balsuojama ir dėl ko. Tačiau teismas net nepasisakė dėl Z. Vaišvilos prašymų apklausti liudytojus, išsireikalauti balandžio 4 d. VRK posėdžio garso ar vaizdo įrašą.
Esant prieštaringiems paaiškinimams, ir teismui net nepasisakius, kodėl netenkina Z. Vaišvilos prašymų dėl liudytojų apklausos ir įrodymų išsireikalavimo, teismas sprendime privalėjo bent paaiškinti, kodėl pasitiki tik R. Stabingio paaiškinimais, bet ne Z. Vaišvilos ir kitų VRK narių paaiškinimais.
Signataras nesutinka su teismo nuomone, kad praėjus keturioms dienoms po šio VRK posėdžio surašytas VRK atsakymas jam gali būti interpretuojamas kaip VRK sprendimas. VRK privalėjo pareiškėjui pateikti ne atsakymą, bet sprendimą arba motyvuotą atsisakymą priimti sprendimą. Po keturių dienų surašytas 2014 m. balandžio 8 d. VRK atsakymas Pareiškėjui negali būti pripažintas VRK sprendimu, nes to nenumato nei VRK įstatymas, nei VRK darbo reglamentas. Toks teismo sprendimas sukurtų ydingą teismo praktiką ir precedentą valstybės institucijoms nepriiminėti privalomą priimti sprendimą pagal institucijai pateiktą prašymą ir net ne atsisakyti priimti sprendimą, о tik atsakyti pareiškėjui jau praleidus sprendimo priėmimui nustatytą terminą.
Teismas nevertino ir to, kad apie Z. Vaišvilos prašymo svarstymą VRK jam nepranešė ir net neįtraukė šio klausimo į VRK balandžio 4 d. posėdžio darbotvarkę, posėdžio metu jos nepapildė.
Teismo posėdyje R. Stabingis nepanoro atsakyti į šiuos Z. Vaišvilos klausimus.
Apeliaciniame skunde atkreiptas teismo dėmesys, kad VRK pirmiau įregistravo kandidatais dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose D. Grybauskaitę ir kitus pretendentus, ir tik po tame pačiame posėdyje R. Stabingis pristatė, tačiau ne tą Z. Vaišvilos prašymą, kurį signataras buvo pateikęs VRK. VRK pateiktas signataro 2014 m. kovo 6 d. prašymas buvo dėl VRK veiksmų, kuriuos ši institucija privalėjo išspręsti dar iki sprendimo pretendentus registruoti kandidatais dalyvauti rinkimuose.
Dėl prieštaringų bylos šalių paaiškinimų Zigmas Vaišvila Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.