Žymi kultūrologė Aleida Assmann: „Thomo Manno festivalis išpildė mano svajonę“

Ketvirtadienį, liepos 18 d., Nidoje vykstančio XVII tarptautinio Thomo Manno menų festivalio žodžio programa sulaukė išskirtinės viešnios – su gausia publika susitiko viena iš autoritetingiausių pasaulio atminties kultūros tyrinėtojų, Konstancos universiteto (Vokietija) profesorė Aleida Assmann.

Kultūros atmintis į literatūrologės, egiptologės, anglistės ir kultūrologės A. Assmann mokslinį akiratį pateko prieš du dešimtmečius, ir šiuo metu profesorė, daug dėmesio skyrusi atminimo istorijos Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo tyrimams, pelnytai vadinama atminimo eksperte.

Pranešimą „Tėvynė: apie senos sąvokos atnaujinimą ir pavertimą sava“ pristačiusi mokslininkė akcentavo šios sąvokos keitimąsi, kai aktualesnis tampa žmogiškas poreikis užmegzti prasmingą santykį su vieta, kurioje esi, bei jos praeitimi, užuot orientavusis į nuolatinį vystymosi tempo augimą. Th. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkės istorikės dr. Ruth Leiserowitz moderuoto susitikimo publika A. Assmann teiravosi apie masinės lietuvių emigracijos įtaką tautinės savivokos raidai, apie galimybę apibendrinti totalitarinių režimų praeitį plėtojant europietišką identitetą; svarstyti ir politinio bei pilietinio aktyvumo klausimai bei kt.

„Gyvename lengvai bendraudami vieni su kitais per nuotolį, tačiau tuo pat metu labiau vertiname vietoje užaugintas daržoves bei čia pat pagamintus, o ne atkeliavusius iš toli maisto produktus. Tai vykusiai atspindi dabartinį santykį tarp lokalaus ir globalaus, aktualų ir politikoje: žmonės ne tiek ja nusivylę, kiek susitelkę į tai, kas vyksta visai šalia jų. Todėl Vokietijai ruošiantis rugsėjį vyksiantiems rinkimams į Bundestagą jau dabar nerimaujama dėl numanomo rinkėjų pasyvumo; tačiau drauge žmonės eina į gatves dėl vietinės reikšmės dalykų, pavyzdžiui, Štutgarto geležinkelio stoties perstatymo. Ši situacija: susidomėjimas aktualiais dalykais ir mažėjantis interesas nacionaliniu atžvilgiu, mano nuomone, reikštų, jog politinės struktūros turi keistis“, – svarstė A. Assmann.

Viešnia, į renginį atvykusi Goethe‘s instituto Vilniuje bei Thomo Manno bičiulių klubo kvietimu, sakė, jog šitaip išsipildė jos svajonė: pirmąkart Lietuvoje apsilankiusi pernai kaip atminties kultūrai skirto renginio dalyvė, ji, bendraudama su literatūrologe dr. Irena Veisaite bei Goethe‘s instituto vadove, Th. Manno kultūros centro kuratoriumo nare Johanna Keller, be kita ko, kalbėjosi apie galimybę dalyvauti festivalyje.

A. Assmann studijavo anglų kalbą ir egiptologiją Heidelbergo ir Tiubingeno universitetuose (Vokietijoje). Kartu su vyru, egiptologu Janu Assmannu, 1968–1975 m. dalyvavo istoriniuose kasinėjimuose Egipte. 1977 m. ji baigė anglų kalbos ir egiptologijos doktorantūros studijas. Nuo 1993 m. dirba Konstancos universitete, yra daugelio pasaulio aukštųjų mokyklų vizituojanti profesorė. A. Assmann yra penkių vaikų motina.

XVII tarptautinio Th. Manno festivalio renginiai: klasikinės muzikos koncertai, susitikimai ir diskusijos, parodos, kino naktys liepos 13–20 d. vyksta rašytojo vasarnamyje veikiančiame memorialiniame muziejuje, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, Neringos istorijos muziejuje, V. ir K. Mizgirių menininkų namuose bei Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje. Rašytojo Th. Manno kultūros centro ir memorialinio muziejaus organizuojamas renginys šiemet baigia trejų metų teminį ciklą, dedikuotą kitam Nobelio premijos laureatui Czesławui Miłoszui, ir epigrafu pasirinko jo esė rinktinės „Tėvynės ieškojimas“ pavadinimą. Šiemetinį festivalį atidarė Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas kartu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.