„Bloomberg“: kodėl pasaulis bijo Rusijos dujotekio

Naujasis dujotekis, kuris šiuo metu baigiamas tiesti Baltijos jūros dugnu iš Rusijos tiesiai į Vokietiją, tapo svarbiu geopolitikos faktoriumi. „Nord Stream-2“ kelia nerimą toms Rytų Europos šalims, pro kurias jis eina, nes šios valstybės bijo tranzito mkoesčių. Be to, dujotekis prideda įtampos santykiuose su JAV, kurios tvirtina, kad „Nord Stream-2“ Kremliui taps nauju įtakos instrumentu, kuris bus naudojamas prieš Vokietiją ir kitas NATO šalis. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pagrasino atšaukti dalį amerikiečių karinių pajėgų karių būtent dėl „Nord Stream-2“.

1. Kas yra „Nord Stream-2“?

Tai 1230 km ilgio dujotekis, kuriuo gamtinės dujos bus tiekiamos iš Rusijos į Šiaurės Vokietiją. Dujotekis leis dukart padidinti nuo 2011 m. veikiančio „Nord Stream“ galią. „Nord Stream-2“ projekto savininkė – Rusijos kompanija „Gazprom“, o kompanija „Royal Dutch Shell“ ir dar keturi investuotojai, tarp kurių yra ir Vokietijos kompanijos „Uniper“ ir „Wintershall“, apmoka pusę projekto statybos išlaidų, kurios siekia 10,6 mlrd. dolerių.

„Nord Stream-2“ planuota paleisti prieš metus, tačiau statybos užtruko dėl JAV sankcijų, privertusių Šveicarijos kompaniją „Allseas Group“ atšaukti savo laivus, skirtus vamzdžių klojimui. Danija, kurios vandenyse vyksta statybos, „Nord Stream-2“ statybos darbams ketina pakviesti naujus laivus.

2. Kodėl „Nord Stream-2“ toks svarbus?

Iki šio projekto Rusija maždaug du trečdalius savo dujų į Europą tiekė dujotekiais, einančiais per Ukrainos teritoriją. Prasidėjus Rusijos ginčams su Ukraina dėl tranzito kainos, imtas kurti „Nord Stream“. Rusija tikisi, kad Europoje išaugs dujų paklausa, nes kai kurios šalys palaipsniui atsisako atominės energetikos ir anglių.

3. Kodėl JAV kišasi į šį procesą?

JAV bijo, kad „Nord Stream-2“ padarys Europą pernelyg priklausomą nuo Rusijos. Kartą D. Trampas yra pasakęs, kad Vokietija taps „Rusijos įkaite“. Be to, JAV nori parduoti vis daugiau savo „laisvės dujų“.

4. Kaip JAV sankcijos gali pakenkti projektui „Nord Stream-2“?

Danijai išdavus leidimą, Rusijos vamzdžių klojimo laivas „Akademikas Čerskis“, atvykęs į Mukraną, pabaigs visus darbus. Birželį „Gazprom“ atstovai vėl pareiškė, kad dujos per „Nord Stream-2“ pradės tekėti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Tačiau sugriežtintos JAV sankcijos gali pakenkti šiems planams.

5. Kas dar nepritaria „Nord Stream-2“?

Šalys, kurios yra tarp Rusijos ir Vokietijos, gauna mokestį už dujų tranzitą per jų teritoriją, tai – Ukraina, Lenkija ir Slovakija. Jos nerimauja, kad liks be savo pelno, kai bus paleistas šis dujotekis. Tačiau nerimas kiek atslūgo, kai „Gazprom“ pasirašė susitarimą, kad išlaikyts tranzitą per Ukrainą bent iki 2024 m.

6. O gal Europa tikrai yra Rusijos dujų įkaitė?

Europos dujų rinka tapo konkurencingesnė, nes suskystintos gamintės dujos (SGD) kompensuoja mažėjančias dujų gavybos apimtis Šiaurės jūroje ir Nyderlanduose. „Gazpromo“ paskaičiavimais, pernai jo dalis Europos rinkoje sudarė 35,5 proc. (užpernai – 37 proc.). „Gazprom“ konkurentė „Novatek“ (taip pat iš Rusijos) didina savo SGD pardavimus Europoje.

„Gazprom“ dominuoja kaip dujų tiekėja Suomijoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Balkanuose, tuo tarpu Vakarų Europa gauja dujas iš Norvegijos, Kataro, Afrikos šalių ir Trinidado. Daugybė šalių nuo Vokietijos iki Kroatijos nori pasistatyti SGD terminalus, kad gautų dujas iš viso pasaulio.

7. Ar JAV pardavinės daugiau savo dujų Europai?

Iki koronaviruso pandemijos JAV buvo svarbi dujų tiekėja šiaurės vakarų Europai. Tačiau, kad siųstų savo dujas tankeriuose per Atlanto vandenyną, JAV turėjo jas gabenti suskystinta forma, o tai pridėjo išlaidų.

Rusija savo dujas transportuoja didžiausiu pasaulyje dujotekių tinklu, kuris egzistuoja jau kelis dešimtmečius. Šiemet transatlantiniai SGD pristatymai tapo dar brangesni. Tačiau amerikiečiai susikoncentravo tie ilgalaikiu tiekimu: jau sudarytas sandėris su Lenkija.

Tačiau kol kas nesureguliuotas konfliktas tarp JAV ir Kinijos, Kinija sumažino amerikietiškų dujų importą po to, kai Pekinas įvedė tarifus kaip atsaką JAV sankcijoms.

Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad JAV taps didžiausia SGD tiekėja pasaulyje apie 2025 m.

Šaltinis: bloomberg.com