
Lapkričio 4 d. Europos Komisija (EK) paskelbė kasmetinį Europos Sąjungos (ES) plėtros dokumentų rinkinį, kurį sudaro komunikatas dėl ES plėtros politikos ir narystės ES siekiančių šalių, Ukrainos, Moldovos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Kosovo, Šiaurės Makedonijos, Serbijos, Sakartvelo bei Turkijos, pažangos ataskaitos.
„Teigiamai vertiname, kad EK įvardijo, jog ES plėtra įgauna pagreitį, tačiau svarbu pabrėžti ir tai, kad šiandien vykstantys ES plėtros procesai nebūtų prasidėję, jei ne Ukraina. Manau, kad kitas ES plėtros etapas privalo apimti Ukrainą. Tai ženkliai prisidėtų ne tik prie Ukrainos, bet ir visos ES saugumo ir gerovės“, - informavo Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.
Pasak vyriškio, EK vertinimas aiškus – Ukraina ir Moldova ne tik pasirengusios deryboms, bet ir realiai artėja prie ES.
„Lietuva remia Ukrainos ir Moldovos kuo spartesnį derybų dėl narystės ES procesą. Šios abi kandidatės turi likti kartu kelyje link narystės ES“, - pabrėžė K. Budrys.
Savo vertinime EK atkreipia dėmesį į rimtus iššūkius Sakartvele (buvusi Gruzija – ekspertai.eu past.) ir Serbijoje – demokratijos eroziją, teisinės valstybės pažeidimus ir žmogaus teisių suvaržymus, kurie stabdo jų integracijos procesą ir kelia klausimų dėl strateginio pasirinkimo.
Kokia situacija su daugelį metų ES narystės siekiančia Turkija, detalizuota nebuvo.






























