„Lietuvos rytas“ perleistas saviems

O prokurorams ir vėl „vsio zakonno“?!

Nei Generalinė prokuratūra, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba nesiėmė pačios tirti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus pateiktos informacijos, kad 34 proc. bendrovės „Lietuvos rytas“ akcijų valdančios bankrutuojančio banko „Snoras“ antrinės įmonės pardavimas galėjo būti neskaidrus ir nuostolingas banko kreditoriams. Tyrėjai jau antras mėnuo laukia, kokią išvadą pateiks Įmonių bankroto departamentas, kuriam iki tol buvo visiškai neįdomu, kaip užsienietis bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) tvarkosi su „Snoro“ kreditorių turtu.

„Lietuvos ryto“ akcijos, pardavus UAB „Snoras Media“ už 10 mln. litų, atiteko senam dienraščio vyriausiojo redaktoriaus Gedvydo Vainausko bičiuliui Benui Gudeliui, tiksliau, jo valdomos įmonės „Fragrances International“ antrinei bendrovei „BIG group“. Interneto portalas „Ekspertai.eu“ siūlė N. Kuperiui už „Snoras Media“ daugiau kaip 20 mln. litų, tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas.

Kaip „po kilimu“ buvo pardavinėjamos „Lietuvos ryto“ akcijos, interviu „Respublikai“ atskleidė vienas iš portalo „Ekspertai.eu“ steigėjų Audrius NAKAS.

– Kaip buvote išstumti iš „Snoras Media“ akcijų pirkimo konkurso?

– Labai paprastai: taip, kaip atsikratoma tų, kurie bando trukdyti iš anksto nuspręstiems sandoriams. Mes turėjome informacijos, kad akcijų pirkėjas renkamas „po kilimu“, ir pabandėme tam sutrukdyti. Dalyvavome „Snoro“ bankroto administratoriaus paskelbtame pirkime laikydamiesi visų taisyklių ir visų susitarimų, kurie buvo reikalingi. Visus dokumentus teikėme, kaip ir priklauso. Absoliučiai viskas buvo pateikta. Tik paskutinę akimirką jie tiesiog paprasčiausiai pasakė, kad mes netinkame.

– Tai buvo pranešta žodžiu ar raštu?

– Atsiuntė elektroninį laišką, kad netinkamas pasiūlymas. Be jokių atsisakymo motyvų. Šiaip tai dar buvo bandoma iš mūsų išgauti, kas finansuotų pirkimą, bet mes patys su banko „Snoras“ administratoriumi pasirašėme konfidencialumo sutartį, kad negalėtume atskleisti tų šaltinių.

Bet jeigu būtų užsimanęs nusipirkti tas akcijas nors ir žmogus iš gatvės, tai be jokių problemų būtų turėjęs galimybę tai padaryti net ir be nė vieno laisvo lito kišenėje. Mat nuėjęs į bet kurį banką toks asmuo iš karto būtų gavęs paskolą šiam pirkiniui – įvertinęs situaciją, bet kuris bankas drąsiai tą paskolą suteiktų, nes pamatytų, kad pinigai garantuotai grįš.

– Kalbate apie 10 mln. litų, už kiek B. Gudelis įsigijo akcijas, ar apie 20 mln. litų, kurie buvo įrašyti „Ekspertai.eu“ pasiūlyme?

– Tai du skirtingi pirkiniai. Kai mes teikėme pasiūlymą, N. Kuperis pardavinėjo UAB, kurios įstatinis kapitalas – 100 tūkst. litų, ji valdė 34 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų ir turėjo gavusi iš banko „Snoras“ 20 mln. litų beprocentę paskolą, kuria ir sumokėjo už „Lietuvos ryto“ akcijas. Šią paskolą „Snoras Media“ turėjo grąžinti 2014 m. gegužės mėnesį. Tokiomis sąlygomis mes pasiūlėme už „Snoras Media“ 1 mln. eurų sumokėti iš karto ir iki gegužės grąžinti jos skolą bankui – mes neprašėme nurašyti nei visą, nei dalį skolos. O B. Gudelis už 10 mln. litų nusipirko visai kitą UAB – turinčią 10,1 mln. litų įstatinį kapitalą, 34 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų ir jokių skolų.

– „Ekspertai.eu“ pasiūlymas jau buvo atmestas, kai bankroto administratorius nubraukė „Snoras Media“ skolas?

– Taip, mus atmetė, o tada pakeitė sąlygas. Manau, tai padaryta absoliučiai neteisėtai. Jei bankroto administratorius pakeitė pirkimo sąlygas, jis turėjo skelbti konkursą iš naujo. Tai padaryta nebuvo, viskas sutvarkyta tyliai ir labai primityviai – sukčiaujama, kaip ir turguje...

– Gal žinote, kas buvo kiti pirkėjai?

– Neįsivaizduoju. O kad B. Gudelis dalyvavo kaip nugalėtojas, mūsų šaltiniams buvo žinoma nuo vasaros. Tik mūsų įšokimas į pirkimą su dvigubai didesne kaina jiems kortas sumaišė, o kai mus atmetė, paskui jau viskas vyko būtent taip, kaip šaltiniai ir sakė. Jeigu nebūtume pirkime dalyvavę ir pasiūlę tokią kainą, visi būtų gražiai pasidžiaugę: „Oi, kaip gerai parduotos „Lietuvos ryto“ akcijos...“ Kai pamačiau, kokiomis sąlygomis buvo parduota, žiūrėjau į tas schemas ir negalėjau patikėti, kaip apskritai įmanomas toks akivaizdus įžūlumas ir vagystė.

– Bet „Snoro“ bankroto administratorius leido suprasti, kad „Lietuvos ryto“ akcijas valdanti bendrovė nebuvo saldainiukas, anot N. Kuperio, „žiniasklaida išgyvena ne pačius geriausius laikus“?

– Netiesa, mūsų žiniomis, laikraštis ir televizija dirba su nuostoliu, interneto portalas šiek tiek užsidirba pelno, o spaustuvė pelninga ir dengia kitų grupės veiklų nuostolius. Bendrovė turi ir nepanaudoto pelno. Jei nežinočiau situacijos, gal tie 10 mln. litų atrodytų ir visai neblogai. Bet, mūsų teisininkų skaičiavimais, B. Gudelis įsigijo pirkinį už nulį, nes per akcijas tie pinigai jam labai greitai sugrįš. Dabar jis su savo senu bičiuliu G. Vainausku valdo kontrolinį akcijų paketą ir turi sprendžiamąjį balsą, ką daryti su bendrovės pelnu – investuoti ar išsimokėti dividendus.

Dar įdomus momentas – konkrečiai šį objektą pardavinėjo Modestas Keliauskas. Jis buvęs „Snoro“ banko darbuotojas ir valdybos narys prieš banko bankrotą. O pas N. Kuperį jis buvo atsakingas už „Snoras Media“ pardavimą ir kartu buvo šios bendrovės vadovas. Kitaip tariant, M. Keliauskas dėl „Lietuvos ryto“ akcijų derėjosi pats su savimi: vienas M. Keliauskas siūlė parduoti brangiau, o kitas – kuo pigiau.

– Birželį jis buvo paskirtas ir bendrovės „Lietuvos rytas“ valdybos nariu; ar teko su M. Keliausku bendrauti asmeniškai?

– Vieną kartą, telefonu. Tai buvo vasarą, kai prasidėjo pardavimo procesas. Aš paskambinau į „Snorą“, iš pradžių kalbėjau su mergina, paskui ragelį perėmė pats M. Keliauskas. Turiu įsirašęs tą pokalbį. Neįtikėtina, kokiu lygmeniu tas pardavimas vyko...

– Konkrečiai apie akcijų pardavimą ir kalbėjotės?

– Nesame dar paviešinę to pokalbio, nežinau, kada jį paskelbsime, dar ne laikas. Bet iš to galima susidaryti nuomonę, kaip parceliuojamas „Snoro“ turtas. Turime ir daugiau tokių faktų, bet „Snoras Media“ pardavimo atveju mes atlikome žurnalistinį tyrimą ir perėjome visas jo stadijas. Tai, kas padaryta, yra, švelniai tariant, nusikaltimas. Aišku, 10 mln. litų nėra dideli pinigai, bet jie prarasti nusikalstamu būdu. Todėl mes siekiame, kad būtų audituotas visas be išimties „Snoro“ turto išpardavimas, nes manau, kad šiame procese banko kreditoriai labai smarkiai nukenčia.

– Tačiau to niekas nesiima tirti, net ir Seimo Antikorupcijos komisijai paraginus...

– Jei mūsų prokuratūra būtų savo vietoje, tai N. Kuperis seniai būtų sutramdytas, bet visa bėda, kad šiuo metu visa Lietuva yra prokuratūros įkaitė. V. Gailius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT, o galų gale viskas nusėdo Įmonių bankroto departamente, kuris ir taip turi pareigą prižiūrėti bankroto procesą, kol nevyksta ikiteisminis tyrimas.

Pavyzdžiui, kai surandamas miręs žmogus, ne šeimos gydytojas bando aiškintis, kodėl jis numirė, žiūrėti, kokie įrašai jo medicinos kortelėje, o iš karto pradedamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tiesai nustatyti svarbi kiekviena aplinkybė. Šiuo atveju turi būti tiriami dokumentai, kokie jie buvo konkrečią datą, kas ir kada pasikeitė, kaip „vaikščiojo“ informacija, kas ja disponavo. O dabar, kai teisėsauga laikosi nuošalyje, bankroto administratoriui ir visiems šios istorijos veikėjams duota laiko susitarti ir viską pateikti taip, kaip jiems paranku.

– Kaip manote, o kodėl tyli Lietuvos bankas? Juk didžiausias „Snoro“ kreditorius yra valstybė, kompensavusi žmonėms indėlius skolintais pinigais? Argi nerūpi pinigus susigrąžinti?

– Iš tiesų keista Lietuvos banko pozicija – pozicijos nebuvimas. Apie „Snoras Media“ akcijų pardavimą kalbėjausi su banko valdybos pirmininko pavaduotoju Raimondu Kuodžiu. Kai apibūdinau schemą, jis sakė, kad neįmanoma tokia makalynė: paprastai bankai niekada nenurašo paskolų – tempia iki paskutiniosios, kad tik susigrąžintų pinigus. O šiuo atveju įmonei, iš kurios buvo galima viską susigrąžinti su kaupu, N. Kuperis laisvai nubraukia 10 mln. litų. Ir visi tyli, visiems gerai.

respublika.lt