Birželio 17-ąją Latvijoje minima okupacijos diena. Tačiau partijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ (UŽTVL) politikai tą dieną organizuos mokslinę konferenciją „Ar 1939–1940 metais Latviją okupavo Sovietų Sąjunga?“, kurioje bus skaitomi pranešimai: „Okupacija kaip šiandieninio latvių nacionalizmo ideologinė nuostata“, „Latvijos okupacijos nebuvo“, „Revanšistų ideologija kaip koncepcijos apie Latvijos Respublikos veiklos nepertraukiamumą pamatas“ ir kt. Konferencijoje dalyvaus partijos aktyvistai: Jakovas Plineris, Valerijus Buhvalovas, Vladimiras Buzajevas, Viktoras Guščinas ir kiti. Konferencija vyks Europos Parlamento deputatės Tatjanos Ždanokos biure.
Jakovas Plineris teigia: „Daugiau kaip 20 metų valdžioje esantys politikai, tarnautojai, angažuoti istorikai, latvių žiniasklaida į Latvijos gyventojų galvas nori įkalti tezę apie sovietinę okupaciją, tačiau tai daroma tikslingai, kad, viena vertus, būtų atitrauktas tautos dėmesys nuo tikrųjų, gyvenimui svarbių problemų, kita vertus, kad rusakalbiams gyventojams būtų įvarytas kaltės jausmas.“
Skamba kiek makabriškai. Tačiau verta pasidomėti, kas sukūrė partiją ir kokia asmenybė buvo jos lyderė. Tatjana Ždanoka dabar yra Europos Parlamento deputatė. Jos karjera – nesuvokiamo latvių pakantumo ir tolerancijos pagrindimas. 1950 m. ji gimė Rygoje, mišrioje žydų ir rusų šeimoje. Latvijos universitete apsigynė matematikos daktaro laipsnį. Ji buvo Latvijos komunistų partijos narė, 1988 m. įstojo į Latvijos tautos frontą, tačiau nepatenkinta judėjimo nacionalistinėmis ir separatistinėmis idėjomis jau po metų perėjo į opoziciją – Interfrontą. 1989 m. ją išrinko į Rygos Tautos deputatų tarybą, o 1990-aisiais ji tapo Latvijos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputate. 1992 m. buvo viena iš Latvijos žmogaus teisių komiteto įkūrėjų, 1993 m. vadovavo judėjimui „Lygiateisiškumas“ („Līdztiesība”), o judėjimui tapus partija, išrinkta jos pirmininke.
1997 m. Ždanoka išrinkta Rygos tarybos deputate, tačiau 1999 m. teismo sprendimu iš jos atimtas deputatės mandatas. Latvijoje draudžiama dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktu deputatu, jei po 1991-ųjų asmuo buvo Komunistų partijos narys. Ždanoka aktyvia Komunistų partijos nare buvo ir po Nepriklausomybės paskelbimo (nuo 1971 m.)! Tačiau ji Latvijos teismo sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir bylą laimėjo. Latvija tokį sprendimą apskundė Teismo Didiesiems Rūmams ir teismą laimėjo.
1996 m. teismo sprendimu Ždanoka pripažinta Latvijos piliete. „Lygiateisiškumo“ partijos lydere ji buvo iki 2007 m., kai partija buvo panaikinta. Nuo 2001 m. ji yra UŽTVL partijos gretutinė pirmininkė. Į Europos Parlamentą išrinkta 2004 m. ir yra pirmoji Latvijos deputatė, kurios gimtoji kalba – rusų. 2005 m. ji buvo viena iš Europos Rusakalbių aljanso įkūrėjų. Parlamente priklauso Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui. Ji nuolat kovoja prieš Latvijos Respubliką, inicijuodama įvairias bylas, yra vadinama radikalia Latvijos valstybingumo priešininke. Ji rinko parašus, kad rusų kalba būtų pripažinta oficialia Europos Sąjungos kalba, buvo aktyvi kovotoja už tai, kad rusų kalba būtų pripažinta valstybine Latvijos kalba.
Išvertė Erika Drungytė
Šaltiniai: „diena.lv“, „wikipedia.org“
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]