„Romuvos“ kino teatre – antroji Lietuvoje Irano kino savaitė

Nuo balandžio 5 d. iki 9 d. „Romuvos“ kino teatre rodoma Irano kino savaitė, bus parodyti 7 įvairaus žanro iraniečių filmai. Jų pristatyti ir pabendrauti su „Romuvos“ kino teatro žiūrovais atvyksta filmų autoriai bei Irano ambasados atstovai. Irano kino savaitę rengia „Romuvos“ kino teatras, bendradarbiaudamas su Irano ambasada Lenkijoje.

Irano kino savaitę atvers rež. Mojtabos Raie poema simboliniu pavadinimu„Drugelio gimimas“ (“Birth of a Butterfly“, 1998). Vaizdinguose šiaurės Irano ir Azerbaidžano kalnuose nufilmuotas kūrinys per antrosios sutuoktinės netekusio vyro, luošo berniuko ir dvasiniu kaimo lyderiu tapusio Šabodino patirtis nagrinėja tikėjimo išbandymo klausimus.

Drama „Prarasta tiesa“ (rež. Mohammadas Ahmadi, „Haghighat“, 2008) rodo trijų šeimų narius, susietus netekties ir asmeninės kaltės jausmo. Vairuodamas Masudas patenka į avariją ir per ją žūva visa jo šeima: žmona, sūnus ir dukra. Skubiai atlikta inksto transplantacija išgelbėja Masudui gyvybę, bet sukelia kančias. Dar viena šeimos istorija – „Aga Josefas“ (rež. Ali Rafii, „Agha Yousef“, 2011). Jo herojus – su vienturte dukra gyvenantis tėvas. Jis padarytų viską, kad mergina būtų laiminga, bet jų santykius sukomplikuoja nesusipratimas.

Šeimos tema – viena mėgstamiausių pastarųjų metų Irano kine. Trys savaitės filmai, sukurti pernai, taip pat gvildena šiuolaikinės Irano šeimos santykius. Filme „Sniegas ant įkaitusio skardinio stogo“ (rež. Hadi Karimi, „Barf Rooye Shirvani Dagh“, 2011) pasakojama apie artimųjų bandymus suvokti paskutinį mirusiojo eilėraštį.

Įtampa pasižymi ir geriausiuoju 2006 m. Irano filmų festivalyje „Fajr“ pripažintas Ebrahimo Hatamikia filmas „Vardan Tėvo“ („Be Nam-E Pedar“, 2006 ). Pasaulyje žinomas Irano režisierius daug dėmesio skyrė karo su Iraku poveikio Irano visuomenei klausimams. Šis filmas išryškina skirtingą dviejų kartų požiūrį į karą. Per archeologinius kasinėjimus sužeista mergina sužino, kad jos tėvas buvo minuotojas.

Kanuose kino kritikų apdovanotas Seyyedo Reza Mir-Karimi filmas „Mėnesienoje“ („Zir-e noor-e maah“, 2000) pasakoja paprastą istoriją, bet jos dalyviai priversti atsakyti į sudėtingus klausimus, susijusius su morale ir tikėjimu. Jauną dvasinės mokyklos studentą, kuris už poros dienų taps mula, apvagia berniukas. Vagišiaus ir specialiai iškilmingai dienai įsigytų drabužių paieškos nuves studentą į gyvenimo pakraščius, čia jis susitiks su benamiais, visuomenės atstumtaisiais. Iki šiol nepažintas pasaulis žada ryškius įspūdžius ir naujus draugus.

Amerikiečių dramaturgo Tennessy Williamso gerbėjai turėtų atkreipti dėmesį į Bahramo Tavakoli filmą„Čia be manęs“ („Inja bedoone man“, 2011). Jis sukurtas Williamso pjesės „Stiklinis žvėrynas“ motyvais. Uždarame pasaulėlyje gyvenanti šeima – vieniša motina, neįgali duktė ir bedarbis apie kiną svajojantis sūnus nuolat vargsta ir susiduria su problemomis. Keisti gyvenimą imasi motina, inicijuodama dukters pasimatymą su sūnaus draugu. Pjesėse visos pastangos nueina perniek, bet Tavakoli požiūris kitoks: žmogus turi atsiduoti Alacho valiai ir kantriai išlaukti visas negandas. Motinos vaidmenį sukūrusi Fatehmeh Motamed-Arya pelnė geriausios aktorės įvertinimą 2011 m. Monrealio kino festivalyje.

Bilietai platinami portale www.bilietupasaulis.lt ir kino teatro „Romuva“ kasoje.

Išsamesnė informacija: https://www.facebook.com/kinasromuva arba www.ktromuva.lt.

Trumpas įvadas į kino ir filmo pramonę Irane

Pateikiame Irano Islamo Respublikos ambasadoriaus Lenkijos Respublikoje bei akredituoto Lietuvai J. E. Samado Ali Lakizadeh kalbą, kuri puikiai atspindi Irano kino situaciją.

„Vardan Dievo, Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo, Brangūs svečiai, Ponios ir ponai,

Esu labai laimingas pasitaikius progai pasakyti Jums trumpą kalbą. Lietuvos Respublika yra žymi savo meno pasauliu. Šia proga manau esant naudinga trumpai pristatyti Irano kino industriją.

Jei piktografiją ir tapybą laikysime kino „protėviais,“ Iraną, kurio istorija siekia 7 000 metų bei kur tokių istorinių vietovių, kaip Persepolis, Bisotūnas ir Ekbatana, sienas puošia įvairūs įrašai bei atvaizdai, galima pavadinti ankstyviausiu žmonijos istorijoje kino meno pirmtaku. Kinas įprastine šio žodžio reikšme Irane buvo pradėtas kurti nuo 1900 metų, kai buvo pastatytas pirmasis Irano filmas apie Mozaffaro ad-Din Šacho, tuomečio Irano monarcho, kelionę į Paryžių. Šį filmą sukūrė rūmų fotografas Mirza Ebrahimas Chanas, nepraėjus net penkeriems metams po pirmojo pasaulyje Brolių Liumjerų filmo pristatymo Amerikoje 1895 metais. Kiek vėliau 1925 metais Teherane Ovanes Ohanianas įkūrė pirmąją Irane „Kino aktorystės mokyklą“. Netrukus 1930 metais profesorius Ohanianas pastatė pirmąjį Irano nebylųjį filmą, pavadinimu „Hadž aka“. Filmų kūrimo procesas Irane pilnai įsibėgėjo 1932 metais, kuomet Abdolhosseinas Sepanta sukūrė pirmąjį įgarsintą meninį filmą, pavadinimu „Lūrų mergaitė“. Pamažu formavosi ir kino institucijos, pirmoji buvo įsteigta 1949 metais. Tai buvo Nacionalinė Irano filmų organizacija ir ji suvaidino svarbų vaidmenį vystant bei plėtojant Irano kino industriją tuo laikmečiu.

Pagal „Screen Daily“ paskelbtą filmų išleidimo statistiką, 2007 metais Iranas, išleidęs 105 filmus, užėmė 11 vietą pasauliniame reitinge. Vis dėlto nors pastaraisiais metais Iranas nukrito į 17 vietą, filmų kokybė dar labiau išaugo ir jų pristatymas tarptautiniu lygmeniu padažnėjo. Irano filmai, anot pasaulinio lygio filmų kūrėjų, tokių kaip austras Michaelis Haneke ir vokietis Werneris Herzogas, yra svarbi pasaulinio kino dalis, tą rodo ir gausus bei reikšmingas Irano kūrėjų dalyvavimas tarptautiniuose Kanų, Venecijos ir Berlyno kino festivaliuose.

Irano kinas pastaraisiais metais gali pasigirti įvairiais pasiekimais, pavyzdžiui, vis gausiau pasirodančiomis moterimis kino kūrėjomis, tokiomis kaip: Rachšan Bani-E'temad, Pouran Derachšandė, Tahminė Milini. Taip pat Irano kinas gali didžiuotis įvairiais tarptautiniais apdovanojimais, pavyzdžiui, Kanų festivalio "Auksinė palmės šakelė" buvo suteikta Abbaso Kiarostami filmui „Vyšnių skonis,“ Madžido Madžidi filmas „Dangaus vaikai“ buvo nominuotas "Oscarui", o Asgaro Farhadi filmui „Apie Eli“ 2008 metais buvo suteiktas "Sidabrinio lokio" apdovanojimas. Šiais metais Asgaro Farhadi filmas „Išsiskyrimas“ buvo apdovanotas "Oscaru".

Irano filmai taip dažnai pasirodo pasaulio kino ekranuose, nes prie filmų kūrimo prisideda daugybė vietinių kino studijų bei kompanijų, tokių kaip: Farabi kino fondas, „Sima filmai“, „Barg-e sabz“, Irano jaunimo kino organizacija ir „Bani filmai“. Irane taip pat rengiami tarptautiniai kino festivaliai, kurių svarbiausi yra „Fadžro“ tarptautinis kino festivalis, kasmet Teherane rengiamas jau nuo 1983 metų, o pagrindinis jo apdovanojimas yra "Krištolinis Simorgas"; taip pat Vaikų ir jaunimo filmų festivalis, nuo 1985 metų iki šių dienų rengiamas Isfahane ir kurio pagrindinis apdovanojimas yra "Auksinis drugelis". Kartu su šiais rengiami ir kiti tarptautiniai kino festivaliai, pavyzdžiui, Tarptautinis miesto filmų festivalis, tarptautinis filmų festivalis „100“ ir „Fadžro“ tarptautinis teatro festivalis. Šie renginiai yra svarbūs Irano meno bei kino įvykiai, taip pat jie yra proga parodyti savo kūrybą vietiniams ir užsienio menininkams, tarp jų ir Lietuvos kino kūrėjams.“

Pirmoji Irano kino savaitė surengta 2012-ųjų rugpjūčio 24-30 d. „Skalvijos“ kino centre, kai buvo parodyti 7 įvairaus žanro iraniečių filmai. Jų pristatyti ir pabendrauti su „Skalvijos“ kino centro žiūrovais atvyko filmų autoriai bei Irano vizualiųjų medijų instituto atstovai. Irano kino savaitę rengė „Skalvijos“ kino centras, bendradarbiaudamas su Irano Islamo Respublikos ambasada Lenkijoje.

[gallery link="file" order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]