Jimmy Gomez spaudė Tulsi Gabbard: ar Iranas tikrai buvo per kelias savaites nuo branduolinio ginklo?

JAV Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto posėdyje įvyko aštri žodinė akistata tarp Kongreso nario Jimmy Gomez ir Nacionalinės žvalgybos direktorės Tulsi Gabbard. Pagrindinis ginčo klausimas buvo paprastas, tačiau politiškai itin svarbus: ar Iranas iš tikrųjų buvo taip arti branduolinio ginklo sukūrimo, kaip vėliau buvo teigiama viešojoje erdvėje?

Jimmy Gomez priminė, kad anksčiau Tulsi Gabbard buvo sakiusi, jog Iranas negamino branduolinio ginklo. Todėl posėdyje jis tiesiai pareikalavo atsakyti, ar ji vis dar laikosi tokio vertinimo. Tačiau vietoj aiškaus „taip“ arba „ne“ Gabbard kalbėjo apie kontekstą, bendrą žvalgybinės informacijos visumą ir vengė vienareikšmio atsakymo.

Būtent tai ir tapo pagrindine posėdžio intriga. Gomez mėgino išsiaiškinti, ar Iranas iš tikrųjų buvo „per kelias savaites“ nuo branduolinio ginklo, ar tokie teiginiai buvo politiškai išpūsti. Jo klausimų esmė buvo ne tik techninės Irano galimybės, bet ir tai, ar egzistavo reali, neišvengiama grėsmė, kuria būtų galima pateisinti karinius veiksmus.

Posėdyje taip pat išryškėjo dar vienas svarbus prieštaravimas. Viena vertus, žvalgybos pareigūnai kalbėjo apie vertinimus ir informaciją, kita vertus, buvo pabrėžta, kad galutinai nuspręsti, kas yra „neišvengiama grėsmė“, gali prezidentas. Gomez į tai reagavo itin kritiškai, keldamas klausimą, kam tada apskritai reikalinga žvalgybos bendruomenė, jei jos vertinimai gali būti paprasčiausiai ignoruojami.

Ši akistata parodė platesnę problemą: kai kalbama apie karą, branduolinę grėsmę ir nacionalinį saugumą, visuomenė tikisi aiškių atsakymų. Tačiau vietoj jų dažnai pateikiamos miglotos formuluotės, paliekančios daug erdvės interpretacijoms. Būtent todėl Jimmy Gomez spaudimas Tulsi Gabbard tapo vienu ryškiausių šio posėdžio momentų.

P. S.

Per kelis dešimtmečius viešojoje erdvėje nuolat kartota ta pati tezė, kad Iranas branduolinį ginklą turės „jau visai netrukus“. Dar 1984 m. „Jane’s Defence Weekly“, remdamasis žvalgybine informacija, skelbė, kad Iranas gali būti per dvejus metus nuo bombos, o JAV senatorius Alan Cranston teigė, kad iki tikslo likę maždaug septyneri metai. 1992 m. Benjamin Netanyahu Knesete pareiškė, kad Iranas branduolinį ginklą galėtų turėti per 3–5 metus. Tais pačiais metais Shimon Peres kalbėjo, kad Iranas gali tapti branduoline valstybe iki 1999 m., o 1996 m. jau kaip premjeras teigė, kad tai gali įvykti maždaug per ketverius metus. 2012 m. Netanyahu JT Generalinėje Asamblėjoje pademonstravo garsųjį bombos piešinį su „raudona linija“, tvirtindamas, kad iki 2013 m. pavasario ar vasaros Iranas gali pasiekti kritinę ribą. Dabartinėje situacijoje žinoma, kad Iranas sodrino uraną iki 60 proc., anksčiau buvo aptiktos ir maždaug 83,7 proc. sodrinimo dalelės, o 2025 m. birželį bei 2026 m. pradžioje Irano branduoliniai objektai tapo tiesioginių smūgių taikiniais. 

Dažniausiai Lietuvoje nepageidaujama ar, neretai, tiesiog draudžiama publicistika ir dokumentika – kiekvieną dieną rodoma „ekspertai.LIVE“ kanale.