„Teisė ir teisingumas“ atkartoja V. Putino vertybes

Lenkijoje žiniasklaida yra tikrai demokratiška ir laisva. Pirmiausia todėl, kad nėra draudžiamos jokios nuomonės. Kaip ir kitose demokratinėse valstybėse vyksta aktualios ir aršios diskusijos tarp oponuojančių pusių atstovų, o radikali viena pusė turi galimybę išklausyti radikalios kitos pusės ir pasiginčyti televizijoje, radijuje, spaudoje. Pristatome dešiniesiems simpatizuojančio dienraščio wPolityce.pl publikaciją, kurioje pateikiama radikali liberaliosios lenkų režisierės Agnieškos Holand (Agnieszka Holland) nuomonė apie valdančiąją partiją ir valdžią Lenkijoje.

„Jeigu paanalizuosime sferą vertybių, kurias reprezentuoja valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Tai pasirodys, kad tai, ką PiS daigina giliausiai, yra vertybės, kurias reprezentuoja Putinas“, – taip režisierė įvertino partiją laidoje „Faktai po faktų“ ir pridūrė, kad Lenkija šiuo metu dreifuoja autoritarizmo link.

A. Holand tvirtino, kad „Kačinskio demokratija“ nėra ta, prie kurios jau priprato lenkai, todėl išeina į gatves. Didele sėkme režisierė laiko Demokratijos gynimo komiteto protestą kaip priešpriešą pokyčiams, kuriuos įgyvendino PiS. Sausio 9 d. daugelyje šalies vietų su šūkiu „Laisva žiniasklaida“ į gatves išėjo Komiteto vedini protestuotojai. Jie pasisakė prieš neseniai priimtus pakeitimus radijo ir televizijos įstatyme.

„Tai nėra taip, ką kalba oficialioji propaganda, kad ateina ten žmonės, kurie kovoja už savo geldą, už savo interesus. Gina savo interesus patriotine prasme. Gina tas vertybes, kurios didžiajai daliai visuomenės ir tautos nekvestionuojamos, tai laisvė, demokratija, teisinė valstybė“, – tvirtino A. Holand, dalyvavusi mitinge Varšuvoje.

Pasak režisierės, pradinis demonstracijų aktyvumas nenurimo todėl, kad yra labai stipri parlamento opozicija. Viena politinių Lenkijos ligų yra pabrėžimas, kad politikai yra kažkas blogesnio nei tauta, arba kad teisė yra kažkas blogesnio negu tautos valia. Politikai taip pat yra piliečiai. Ir kaip piliečiai jie turi teisę, o kartais ir pareigą reikšti savo nuomonę ar susirūpinimą už parlamento ribų“, – pridūrė ji. Ir dar paaiškino, kad jie turi taip daryti, nes „parlamente jie būna sėkmingai užčiaupiami“. Taip pat ji pastebėjo, kad Komitetas neturėtų būti susietas su kokia nors partija.

„Kas yra svarbiausia Demokratijos gynimo komiteto įkūrime, kad tai pilietinė pamoka“, – sakė režisierė. A. Holand taip pat atkreipė dėmesį į šio judėjimo universalumą. „Jungia juos įsipareigojimas laisvai Lenkijai, kuri yra liberalios demokratijos šalis, teisinė valstybė, nukreipta į Vakarus“, – tvirtino ji.

„Jeigu paanalizuosime sferą vertybių, kurias reprezentuoja valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Jeigu įsiklausysime į pagrindinių jos atstovų balsus ar į garsiausiai kalbančius, tokius kaip ministras Vaščikovskis (Witold Waszczykowski) ar parlamentarė Pavlovič (Krystyna Pawłowicz), pasirodys, kad tai, ką PiS daigina giliausiai, yra vertybės, kurias reprezentuoja Vladimiras Putinas, – pridūrė ji. – Pakanka paanalizuoti dabartinio elito kalbas ir 1968-ųjų Gomulkos, Močaro (Władysław Gomułka, Mieczysław Moczar) kalbas, kad pastebėtume kaip siaubingai tos kalbos sutampa“, – vertino režisierė.

Viena didžiausių Lenkijos nuodėmių režisierė įvardijo tai, kad nepavyko sukurti visuomeninės žiniasklaidos, kuri būtų tikrai nuo nieko nepriklausoma. Bet D. Tuskas (Donald Tusk), jos manymu, žiniasklaidos nenaudojo asmeniniams tikslams.

Kalbėdama apie pokyčius televizijoje dėl kultūros pristatymo, Agnieška Holand sakė: „Nekalbu, kas bus kanalo direktorius ir kokia jo pavardė, bet apie tai, koks bus turinys. Jei tai privalo būti propaganda vienos, ideologinės lenkų kultūros vizijos, kuri privalo būti tokia prėskai-patriotiškai-katalikiškai-nacionalistinė vizija, tai būtų labai blogai, nes lenkų kultūra yra žymiai turtingesnė, ir ši tendencija joje nėra stipriausia. Yra vilties, kad jauni žmonės, kurie dabar dirba TVP Kultūroje, netaps chunveibinais, kurie vykdys kultūrinę revoliuciją. Galbūt padarys kokių gerų darbų“.

Šaltinis: wpolityce.pl