„The American Conservative“: grįžk namo, Amerika

Kylančios pasaulio galybės nenori JAV savo kaimynystėje

Į abu pasaulinius XX amžiaus karus Amerika įsijungė paskutinė, kai kitos valstybės kraujavo, o „šaltajame kare“ pergyveno Tarybinę imperiją. To dėka, pasak Džordžo Bušo (George Bush) vyresniojo, ji ir tapo „paskutiniąja supervalstybe“.   

Mes turėjome viską ir iš karto. Mes buvome „nepakeičiama valstybe“. Mes žvelgėme į ateitį. Mes piršome savo "geranorišką hegemoniją" likusiai žmonijai. Ir, pagaliau, kurdami „naująją pasaulio tvarką“, nuosekliai įsivėlėme į karus Irake, Balkanuose, Afganistane, vėl Irake, Sirijoje, Libijoje ir Jemene.

Dabar jau mes patys kraujuojame, aliname save ir einame skilimo link. Pusė šalies jau pasigriebė priešrinkiminį Džordžo Makgoverno (George McGovern) šūkį, kurį jis naudojo 1972 metais: „Grįžk namo, Amerika“.

Ir kol mes dalyvaujame savo kryžiaus žygyje už naująją pasaulio tvarką, Putino Rusija palaipsniui atsigavo po visiško sutriuškinimo „šaltajame kare“, o Kinija išėjo iš Amerikos šešėlio ir tapo galingiausiu mūsų varžovu per visą istoriją.

Amerikos hegemonijai iššūkiai metami visur – Rytų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje, Rytų Azijoje. Šiuos iššūkius meta autokratai, kuriuos vienija ryžtas susilpninti JAV ir suvesti jų buvimą savo regione iki minimumo.

Bendra tarp Amerikos priešininkų viena: jie nori mus išstumti iš savo kaimynystės.

Po prezidento Džo Baideno (Joe Biden) žeminančio pasitraukimo iš Afganistano naujo iššūkio vieta tapo Ukraina, prie kurios sienų Rusija dislokavo apie 100 tūkstančių karių.

Kadangi šią krizę pradėjo Putinas, jis vargu ar atitrauks savo pajėgas be aiškių garantijų, kad Ukraina niekada nebus priimta į NATO. Ir kadangi nei sąjungininkai, nei Ukrainos kaimynai nedega noru kariauti su Rusija, Putinas tikriausiai pasieks savo.

Nepaisant „atvirų durų“ politikos, nei Gruzija, nei Ukraina artimiausioje ateityje į NATO pakviestos nebus.

O kadangi Putinas yra aiškiai nusiteikęs atkurti įtakos sferą, kad savo kaimynystėje neturėtų NATO ir jos sąjungininkų, mūsų, ko gero, laukia visa virtinė krizių dėl šalių pašalinimo iš aljanso.  

Kai vienaip arba kitaip išsispręs Ukrainos krizė, į priešakinį planą, turbūt, vėl išeis Taivanas.

Jeigu mes nesiruošiame kariauti su Rusija dėl Ukrainos, kodėl mes turėtume kariauti su Kinija dėl Taivano nepriklausomybės, kai lygiai prieš pusę amžiaus prezidentas Ričardas Niksonas (Richard Nixon) ir Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) pripažino jį "Kinijos dalimi"?

Šiaurės Korėja atnaujino sparnuotųjų ir balistinių raketų bandymus. Klausimas toks: kaip greitai įvyks nauja eskalacija? Ir kadangi JAV nėra pasiruošusios kariauti už Ukrainą, sunkiai tikėtina, kad po 70 metų mes vėl siųsime 350 tūkstančių karių į Pietų Korėją kovoti su Šiaurės Korėja.

Naujas jėgų išsidėstymas:

Šiaurės Korėja tapo visaverte branduoline valstybe su tarpkontinentinėmis balistinėmis raketomis, galinčiomis pasiekti JAV. Rusijos ginkluotosios pajėgos daug galingesnės negu prieš du dešimtmečius. Kinija aplenkė visus Amerikos varžovus, o Amerikos sąjungininkai, priešingai, silpni ir susiskaldę.

Pačios JAV sukaupė didžiulę valstybės skolą, viršijančią visą jų ekonomiką. Prekybos deficito balansas pasiekė rekordines aukštumas. Amerikos sienas šturmuoja migrantai iš viso pasaulio. O pasirengimas įsikišti ir ginti demokratiją retai kada buvo mažesnis.

Paskutinės supervalstybės tvirtumas išstatytas globaliam patikrinimui, ir vargu ar mes gausime tokį aukštą įvertinimą, kokį gavome po „šaltojo karo“.

Šaltinis: theamericanconservative.com