„The American Conservative“: „Glėbesčiuotis“ su Rusija

Amerika investavo beprecedentį mokesčių mokėtojų pinigų kiekį (5 milijardus dolerių, kaip pareiškė valstybės sekretoriaus pavaduotoja 2014 metų neramumų įkarštyje) į „pilietinės visuomenės“ ir demokratijos vystymą Ukrainoje. Tai atvedė prie demokratiškai išrinkto prezidento nušalinimo po masinių gatvės riaušių, kurias lydėjo prievarta, ir kurios pareikalavo žmonių aukų.

Rusija pasipiktino, pavadino tai „perversmu“ ir nurodė į „fašizmą“ naujuosiuose Kijevo lyderiuose, iš kurių kai kurie atvirai dievino ukrainiečių istorinius veikėjus, susijusius su naciais. Tuo tarpu JAV stovėjo šalimais ir stebėjo, kaip Rusijos pajėgos užėmė Krymą, per dvi savaites įjungė jį į Rusijos Federacijos sudėtį, o po to įsiveržė į Donbasą.

Atsigręžiant atgal, galima pasakyti, kad Vašingtonas neparodė nei toliaregiškumo, nei apdairumo (išskyrus kurstytojo sadizmą). Amerika irgi kalta dėl Ukrainos valstybės suskaldymo.  

Cituoju Džono Kenedžio (John Kennedy) žodžius apie Vietnamą: „Tai jų karas, tai jie turi jį laimėti arba pralaimėti“. Mes galime uždegti žvakutę, pasimelsti už ukrainiečius ir sugriežtinti sankcijas, bet kažkas kito – tai jau per daug. Rusija ir toliau laikysis įsikibusi Sevastopolio, „Rusijos šlovės miesto“, o Berlynas nuspręs, ar verta žaisti Putino žaidimą ir sertifikuoti dujotiekį, kuris tariamai padės išvengti Rusijos agresijos Ukrainoje atnaujinimo.   

Greičiausiai dėl ilgalaikių sankcijų prasidės nauja niūri šaltojo karo „mini versija“ (pats „šaltasis karas“ buvo tarptautinių sankcijų forma). Ir Krymą kaip Rusijos Federacijos subjektą mes formaliai legitimizuosime ne daugiau kaip Estiją, Latviją ir Lietuvą, kai mes oficialiai pripažinome Sovietų Sąjungos suverenitetą šiose Baltijos valstybėse.

Gyvenimas ir verslas tęsis šiuose parametruose. „Glėbesčiavimasis“ su Rusija susitaikymo vardan bus panašus į vieną iš tų apsikabinimų, kurie prie nieko neveda, nes staiga atsiranda kažkas, kas trukdo apsikabinti „kaip reikia“. Mes ir toliau dirbsime ir kalbėsime su Putinu, tik ne kaip draugai.

Šaltinis: theamericanconservative.com