„The National Interest“: balsavimas JTO signalizuoja apie problemas JAV antirusiškoje koalicijoje

2022 metų kovo 2 dieną JTO Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, smerkiančią specialią Rusijos karinę operaciją Ukrainoje ir reikalaujančią nedelsiant išvesti Rusijos karines pajėgas iš šios šalies. Baideno (Biden) administracija buvo patenkinta rezultatu. Ir iš pirmo žvilgsnio jos vadovai turėjo tam pagrindo, nes didžioji dalis balsų buvo „už“. Už rezoliuciją balsavo 141 šalis, prieš – tik penkios. Tai Rusija, trys jos patikimos draugiškos valstybės – Baltarusija, Sirija ir Šiaurės Korėja – ir dar Eritrėja. Tačiau gilesnis balsavimo rezultatų ištyrimas už šio paviršutiniško vaizdo atranda tam tikrus įdomius ir nerimą keliančius rezultatus, turint omenyje, kad Vašingtono tikslas yra sukurti globalią monolitinę koaliciją kaip finansinio ir politinio skausmo Vladimiro Putino valdžiai suteikimo instrumentą už jo veiksmus prieš Ukrainą.

Vienas iš momentų, kuris iš karto krinta į akis, yra didelis susilaikiusių skaičius. Kadangi JAV teikia tokią didelę reikšmę triuškinančios koalicijos prieš Maskvą sukūrimui, kitoms šalims reikia tam tikros drąsos atsisakyti prie jos prisijungti. Paprasčiau būtų nubalsuoti „už“, juo labiau, kad neįpareigojanti rezoliucija buvo grynai simbolinė, nereikalaujanti kokių nors reikšmingų veiksmų iš JTO šalių narių. Ir visgi trisdešimt penkios šalys atsisakė "pamaloninti" Jungtines Valstijas ir vietoje to nusprendė susilaikyti.

Kai kurių šalių pavadinimai susilaikiusių sąraše netapo didele staigmena. Vidurio Azijos valstybės Kazachstanas, Tadžikistanas ir Kirgizija dar nuo Tarybų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais yra didelėje Maskvos įtakoje. Tą patį galima pasakyti ir apie Armeniją. Kuba yra senas Rusijos sąjungininkas dar nuo TSRS laikų, o naujieji kairieji Lotynų Amerikos režimai Nikaragvoje, Bolivijoje ir Salvadore ieško jos finansinio ir politinio palaikymo. Kai kurie kiti Rusijos adeptai, pirmiausia Turkmenija, Uzbekistanas ir Venesuela nusprendė apskritai nebalsuoti, kas procedūriškai prilygo susilaikymui.

Tačiau kitų šalių atsiradimas šiame sąraše sukėlė daug didesnę nuostabą. Tai, kad susilaikė būtent jos, aiškiai parodo Vašingtono turimos įtakos ribas. Aišku, tarp jų yra keletas tradiciškai JAV nepaklusnių valstybių iš Artimųjų ir Vidurio Rytų, pirmiausia Alžyras, Iranas ir didžiausias iš šios šalių grupės smūgis Amerikai – Irakas. Turint omenyje didelę karinę ir ekonominę Bagdado priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų, buvo galima tikėtis, kad Irako balsas užtikrintai atsidurs stulpelyje „už“.

Dar vienu dideliu siurprizu tapo reikšminga Afrikos susilaikiusių šalių grupė. Į šią grupę pateko Burundis, Centrinės Afrikos Respublika, Kongas, Pusiaujo Gvinėja, Malis, Mozambikas, Madagaskaras, Namibija, Senegalas, Sudanas, Pietų Sudanas, Zimbabvė ir, ko gero, didžiausias ekonominis ir politinis žaidėjas žemyne - Pietų Afrikos Respublika. Kelios kitos Afrikos šalys balsavime nedalyvavo.

Dar didesnį nerimą JAV sukėlė tai, kad svarbiausios Pietų ir Rytų Azijos šalys, ypač Indija ir Kinija, atsisakė palaikyti rezoliuciją. Vašingtono nepasitenkinimo mastas tapo aiškus, kai Baidenas asmeniškai sukritikavo abi šias šalis už jų sprendimą.

Indija ne tik išsaugojo savo neutralitetą, bet ir nusivedė paskui save Šri Lanką ir Bangladešą. Negana to, senas Indijos priešininkas ir JAV sąjungininkas – Pakistanas – prisijungė prie susilaikiusių šalių. Rezoliucijos nepalaikė Vietnamas ir Mongolija. JAV ypač nuvylė Vietnamo balsavimas, nes Vašingtonas jau daug metų bendradarbiauja su Hanojumi ekonomikos ir saugumo srityse.  

Tačiau didžiausių potencialių JAV politikos problemų požymiu tapo Kinijos sprendimas susilaikyti balsuojant net dėl šitos bedantės ir simbolinės priemonės. Dabar – turint omenyje stiprėjančius Maskvos ir Pekino ryšius – JAV lyderiams bus nerealu tikėtis, kad Kinija palaikys kokias nors realias baudžiamąsias priemones prieš Rusiją. Ir iš tikrųjų – yra daugybė požymių, kad negrabi antagonistinė Vašingtono politika pastūmėjo Rusiją ir Kiniją glaudžios strateginės partnerystės, artimos atvirai sąjungai, link. Si Dzinpingo (Xi Jinping) vyriausybė ne kartą leido suprasti, kad neprisijungs prie ekonominių sankcijų prieš Maskvą. Negana to, Pekinas gali netgi padėti Rusijai sumažinti bet kokių sankcijų, kurias įveda JAV vadovaujama koalicija, poveikį.

Baideno administracija nepavargsta girtis išskirtine tarptautinės bendruomenės vienybe priešinantis Maskvos politikai Ukrainoje. Tačiau balsavimas JTO yra dar vienas įrodymas, kad JAV pareiškimai dėl šios vienybės yra perdėti. Kai daugiau 20% JTO Generalinės Asamblėjos narių atsisako palaikyti Vašingtono siūlomą grynai simbolinę priemonę, JAV buriama globali koalicija iš tikrųjų atrodo esanti trapi. Ypač turint omenyje dezertyravimo iš jos mastą.

Šaltinis: nationalinterest.org