Vogė iki Maidano, vagia ir dabar

Šia savaitę Vinicoje tęsėsi neramumai prasidėję gruodžio 6 d., o gruodžio 10 d. panašūs įvykiai pasikartojo Zaporožėje. Abiejuose miestuose protestuotojai reikalavo vietinės administracijos atsistatydinimo. Kas stovi už šių akcijų ir koks jų realus tikslas?

Vinica – gimtasis Petro Porošenkos ir jo bendražygio Aukščiausios Rados pirmininko Vladimiro Groismano miestas, pateikęs Ukrainos valdžiai nemalonų siurprizą. Vinicos protestų metu buvo padeginėjamos padangos, blokuojamas eismas ir šturmuota srities administracijos ir tarybos pastatai. Taip apie 600 demonstrantų reagavo į Vinicos gubernatoriaus Anatolijaus Oleiniko (jį vadina prezidento žmogumi) bandymus išstumti iš posto srities tarybos pirmininką Cergėjų Svitko, išrinktą nuo partijos „Batkevčyna“.

Pagrindinė protestų varomoji jėga buvo Ukrainos dešinioji radikali partija „Svoboda“: jie paskelbė savo atstovą Aleksėjų Fumaną „liaudies gubernatoriumi“. Susirėmimų metu nukentėjo 15 protestuotojų ir milicininkų. Tramdyti aistras Vinicoje į miestą buvo įvestas batalionas „Aidar“, kuris suorganizavo trijų tūkstančių žmonių mitingą lozungu „Apginsime Vinicą nuo separatistų“.

Gruodžio 10 d. konfliktas įsiplieskė Zaporožėje. Ten pagrindinius įvykius katalizavo Radikalioji Olego Liaško partija. Daugiau kaip 200 protestuotojų vadovaujami Liaško įsiveržė į miesto tarybą ir privertė miesto merą, buvusį valdančiosios Ukrainos Regionų partijos atstovą Aleksandrą Siną, parašyti pareiškimą atsistatydinimui. Meras pareiškimą parašė, tačiau posėdžių salėje nepavyko surinkti kvorumo, kad patvirtinti šį pareiškimą.

Vidaus Reikalų ministerijos patarėjas, Aukščiausios Rados deputatas Antonas Geraščenka įvykius Vinicoje pavadino „audra stiklinėje“.

„Gubernatorius ir srities vadovas kažko nepasidalino. Vietoj to, kad konfliktą išspręsti taikiai, atvirai ir demokratiškai, gubernatoriaus šalininkai pradėjo rinkti parašus prieš srities vadovą. Surinko. Srities vadovas kreipėsi į savo šalininkus kviesdamas juos neleisti, kad sesija įvyktų. Rezultate turime kraujo praliejimą. Aš manau, kad panašūs konfliktai tokių aukų neverti. Jei kalbėsime apie įvykius Zaporožėje, tai tai yra kai kurių asmenų piaro akcija. Yra Zaporožėje meras Sinas, nežinau koks jis- geras ar blogas. Jei bus įrodyta, kad jis įvykdė nusikaltimą, vadinasi jo vieta kalėjime. Tačiau versti merą parašyti atsistatydinimo pareiškimą yra neteisėta. Panašios akcijos yra naudingos Rusijai, kuri tai naudoja propagandos tikslams. Jie tuomet turi ką parodyti savo žiūrovams: matote, koks pas juos „bardakas“!“

Ekspertai mano, kad įvykiai Vinicoje ir Zaporožėje – pasiruošimas savivaldybių rinkimams. Pagrindinis Zaporožės įvykių organizatorius Radikalios partijos pirmininkas Olegas Liaško jau yra kvietęs parlamento koalicijos partnerius priimti sprendimą dėl pirmalaikių savivaldybės rinkimų.

„Įvykiai Vinicoje ir Zaporožėje liūdija labai svarbų faktą: revoliucijos dar nėra, bet ji gali įvykti. Mes išrinkome naują prezidentą ir Aukščiausiąją Radą, tačiau mes neįvykdėme visų valdžios struktūrų „perkrovimo“. Tai kas vyksta šiuose miestuose – protestai prieš tai ką žmonės mato: vietose niekas nesikeičia. Sėdėjo ten „regioniniai“ iki Maidano – ir po Maidano toliau sėdi. Vogė iki Maidano – ir dabar toliau vagia. Mes turime surengti savivaldos rinkimus ne kitų metų spalio mėnesį kaip tai yra planuojama, o jau kovo mėnesį. Daugumoje savivaldybių sėdi “regioniniai” ir tai gali sukelti dešimtis, o gal ir šimtus maištų šalyje. Tai labai pavojinga, todėl, kad mes dar turime išorinį priešą ir bet kokia padėties destabilizacija užnugaryje- tai pliusas mūsų priešui“, - pareiškė Olegas Liaško dalyvaudamas televizijos programoje „Šuster LIVE“ pirmame nacionaliniame TV kanale.

„Tai kas įvyko Vinicoje ir Zaporožėje – tai atskirų politinių jėgų bandymas naudoti „gatvinio spaudimo“ taktiką, - pasakė „Radio Svoboda“ eteryje Politinių tyrimų centro „Penta“ vadovas Vladimiras Fesenko. - Tai bandymas revoliuciniu keliu veikti valdžią ir, gal būt,  bandymas revoliuciniu keliu užimti valdžią atskiruose Ukrainos sričių centruose. Pirmoji tai pabandė „Svoboda“. Ši partija naujajame parlamente faktiškai nedalyvauja ir, atrodo, kad nusprendė naudoti bolševikų taktiką – imti valdžią į savo rankas regionuose. Šis bandymas pavyko tik dalinai, skandalą jie organizavo, tačiau valdžios perimti jiems nepavyko. Tačiau pati forma, „liaudies gubernatoriaus“ paskyrimas – tiesioginis Rytų Ukrainos sukilėlių veiksmų kopijavimas.  Ir jei „Svoboda“ ir toliau veiks panašiai, ji taps penktąja kolona Ukrainoje. „Svobodai“ reikia apie tai pagalvoti tačiau, atrodo, kad tai jų nauja taktika. Pilnai gali būti, kad Radikalioji Liaško partija buvo įkvėpta šių veiksmų veikdama Zaporožėjė.

Ukrainos spaudoje taip pat galima rasti informaciją, kad už įvykių Vinicoje stovi Ukrainos oligarchas Igoris Kolomaiskis, kuris anksčiau finansavo „Svobodą“ ir, atrodo, kad šiuo metu jis bando „kaišioti pagalius į ratus“ naujajai Ukrainos valdžiai.

„Kolomaiskis – dar vienas Ukrainos destabilizacijos faktorius, tačiau Liaško, Radikalioji partija ir įvykiai Zaporožėje tikrai neveikė Kolomaiskio naudai, juk rinkimų į Radą metų Kolomaiskis buvo sukėlęs tikrą informacinį karą prieš Liaško. Nemanau, kad dėl visko reikia kaltinti Kolomaiskį, manau, kad „Svoboda“ veikė skatinama savo asmeninių interesų.“

Už parlamentinį įvykių Vinicoje tyrimą pasisakė Julijos Tymošenko „Batkevčynos“ partija. Šią iniciatyvą pažadėjo palaikyti ir „Petro Porošenkos Blokas“.

Šaltinis: svoboda.org