Kriminalinės policijos biuro viršininkas Maskoliūnas: „Kas kelia didesnę grėsmę? Ar dronas, ar spiečiai?“

Landsbergių partijos ir Seimo narė Daiva Ulbinaitė pristatė informacinės gynybos 5 įstatymų pataisų paketą, „kuris reikalingas šalies gynybai informacinėje erdvėje, veiksmingesnei kovai su dezinformacija, manipuliacijomis, sukčiavimu ir karo propaganda“. 

Lapkričio 10 d. šiai temai skirtoje spaudos konferencijoje savo įžvalgomis pasidalino ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas.

Sveiki visi. Dėkui Jums už pakvietimą dalyvauti šioje labai svarbioje konferencijoje. Mano tikslas čia – suteikti tokio faktinio žinojimo: ką mes žinom, kaip mes matom ir dėl ko mes ypač kreipiame didelį dėmesį į tų vadinamų botų fermų veikimą Lietuvoje; kodėl teisėsauga orientuoja savo resursus į būtent į šį dalyką.

Tai pirmas klausimas, kurį mes sau užduodame kaip teisėsaugininkai, tai ar veikimas elektroninėje erdvėje turi sienas?

Tai mūsų atsakymas yra – ne, neturi. Maža to – tų sienų neturėjimas pagimdo tokią pilkąją zoną, ir kai kurie ne visai geri žmonės gali tuo naudotis.

Tai šiek tiek statistikos. Kalbant apie socialinius tinklus, Europos Sąjungoje mes turime 265 milijonus vartotojų ir socialinių tinklų sukurtų paskyrų. Lietuvoje mes turime milijoną devynis šimtus tūkstančių.

Čia turim du dalykus – gerą ir blogą.

Geras dalykas yra tai, kad šitie socialiniai tinklai mums leidžia (ekspertai.eu past.) pasiekti žmones ir susirašinėti visame pasaulyje sekundėmis.

Lygiai taip pat, kas ateina su rizikomis, blogi žmonės tą trumpo laikotarpio pasiekimą išnaudoja savo tikslams: dezinformacijos sklaidai, propagandai, visokių nusikaltimų organizavimui.

Pagrindinės kryptys, sritys, kur naudojamos paskyros, tai yra rinkodara. Nebūtinai tai bloga rinkodara.

Būna ir gera rinkodara, ir bloga rinkodara. Galime promoutinti (anglizmas – ekspertai.eu past.) ir gerus produktus, lygiai taip pat ir ne visai (gerus - red. past), teisingai?

Lygiai taip pat kibernetiniai nusikaltimai, sukčiavimai, kibernetinės atakos, visi fiktyvus pranešimai apie sprogdinimus ir panašiai; geroji, blogoji propaganda, sklaida, dezinformacija.

Lygiai taip pat hibridinės atakos, kuomet naudojami dirbtinio intelekto pagalba sukurti netikri deep fake’ai. Kam tai naudinga? Keletas ištraukų iš straipsnių, kuomet Europos Komisija yra konstatavusi, kad Rusijos Federacijos grupuotės nusitaikė į rinkimus Europos Sąjungoje.

Turime pranešimų apie tai, kad Nyderlandų Karalystė yra pranešusi apie tai, kad Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje yra organizuotai atakuojamas rinkimų procesas.

Ir ar tai egzistuoja Lietuvoje? Trumpa apžvalga dėl sukčiavimų.

Nuo 2020 metų (per 5 metus) mes turime 100 procentų augimą sukčiavimų srityje. Ir taip – tai egzistuoja Lietuvoje. Mes Lietuvoje turime SIM spiečius, kurie ganėtinai aktyviai veikė tol, kol nebuvo išardyti.

Kaip tai atrodo? Tai masė įrenginių, masė kortelių, kurios yra aktyvuojamos, vienu paspaudimu sukuriama 10 paskyrų skirtinguose socialiniuose tinkluose, tos 10 paskyrų yra aktyvuojamos ir turi galimybę išsiųsti: palaikymą, neigimą, gerą komentarą, blogą komentarą. B

et esmė ta, kad mašina, kuri skaičiuoja reakcijas, jai neįdomu, ar tai geras, ar blogas (komentaras - red. past). Jis skaičiuoja reakcijas. Tai yra algoritmas, kuomet atitinkami dalykai iškeliami į pirmą vietą.

Tokie vaizdai. Čia yra ne kažkas toli. Čia yra Vilnius ir Lietuva. Ką radome? Radome ir įtariame, kad identifikuotų spiečių vietose mes turime sukurtų 500 tūkstančių netikrų paskyrų. Radome apie 120 tūkstančių kortelių ir 200 sim box’ų.

Tai jeigu taip hipotetiškai, turint visą tokią įrangą blogose rankose, ką galima padaryti su rinkimais?

Arba kokius žmones galima išrinkti? Arba kaip galima destabilizuoti padėtį Lietuvoje ar kitoje šalyje? Maža to, Europoje faktų informacija yra ta, kad yra šalių Europoje, kur sim kortelės išimamos šimtais kilogramų, o skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių.

Tai jeigu žiūrėsime globaliai, kas vyksta Europoje, tai klausimas man, kaip teisėsaugininkui, yra vienas – kiek yra tikrovės viešojoje erdvėje? Pavyzdys, visa tai yra sukurta ir netikra (rodo skaidrę su netikrom paskyrom – ekspertai.eu past.). Jie deda like’us (patiktukus – ekspertai.eu past.), deda negatyvus, deda įvairius komentarus.

Taip mes turime reakcijų skaičių mūsų socialiniuose tinkluose. Koks turėtų būti atsakymas? Tai atsakymas yra bendradarbiavimas tarp institucijų ir tarp privataus sektorius.

Šiai dienai galim pasidžiaugti savo bendradarbiavimu, ir to bendradarbiavimo pasekmė yra identifikuoti ir eliminuoti spiečių Lietuvoje. Tai čia mes dėkojame partneriams, visiems, kas yra prisidėję, kurių pagalba yra identifikuoti.

Teisėkūros iniciatyvos – šiandien kalbame apie tai, kad turėtų būti teisėkūra pakeista, ir teisėkūros iniciatyvos turėtų eiti kartu su gyvenimu. Ne atsilikti 20 metų, bet su gyvenimu.

Socialinių tinklų stebėsena ir Europos koordinavimo centras – tai yra atsakymas, kur galėtumėme save investuoti. Esmė tame, kad čia yra dirbtinio intelekto pagalba sukurtas generalinio komisaro kreipimasis į Lietuvos žmones (rodo video reportažą – ekspertai.eu past.).

Čia yra reali situacija, visi ženklai yra realūs. Šalia matysite nuvažiuojantį tikrą priešgaisrinės vadovų automobilį. Ir generalinis komisaras šiame video kalba apie tai, kad visi slėpkitės, bėkite, išsijunkite telefonus ir būkite pasislėpę. Neatsakinėkite į tarnybų žinutes, mes informuosime jūs, kada bus laikas.

Nepranešinėkite, kur kas juda, nepranešinėkite, kur važiuoja karinė technika ir panašiai.

Tai dabar klausimas – visiems mums retorinis: jeigu šito generalinio komisaro pranešimą komentuotų 200 tūkstančių žmonių, 200 tūkstančių paskyrų apie tai, kad bėgame, slepiamės, kas atsitiktų Vilniuje?

Tai paskutinis mano klausimas yra toks: kas kelia didesnę grėsmę: ar dronas, ar spiečiai?

Galėtumėme ilgai ginčytis turbūt, ir tikrai vienareikšmiško atsakymo nebūtų, bet mūsų atsakymas yra toks – kompleksinis dalykas.

Hibridika neturi ribų.

Jie veikia visose srityse, kuriose yra pilkoji zona, kur nėra reglamentavimo, kur yra patogu veikti ir tai yra tiesa.

Kolegos, naudodamasis proga, tikrai noriu pasidžiaugti, kad Lietuvos teisėsaugos ir žvalgybos institucijos išlaiko egzaminus.

Sklandžiai bendradarbiauja su valstybės institucijomis, ir to pasekmė yra sėkmingos operacijos užkardant tokius nusikaltimus, naujus nusikaltimus, kurių mes iki šiol neturėjom. Ačiū Jums.