14,6 tūkst. ha Lietuvos miško atsidūrė „IKEA“ rankose: ant popieriaus – akcijos, realybėje – žemė

„IKEA“ Lietuvoje perėmė 14,6 tūkst. ha miško: ne žemę pirko, o firmą su žeme

Konkurencijos taryba leido įmonių kontrolės sandorį, tačiau visuomenei kyla paprastas klausimas: jeigu miškų koncentracija ribojama, kaip galima perimti bendrovę su 14,6 tūkst. ha miško? Formaliai tai akcijų perėmimas, tačiau realus rezultatas tas pats – milžiniško Lietuvos miškų ploto kontrolė pereina stambiam užsienio žaidėjui.

Konkurencijos tarybos lyderės: Karina Kučaidze-Wencel – narė, pirmininkės pavaduotoja (kairėjė), Jolanta Ivanauskienė – pirmininkė (viduryje), Irma Urmonaitė – narė, pirmininkės pavaduotoja (dešinėje).

2026 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba leido „IKEA Forestry Investment“ vykdyti koncentraciją ir perimti susijusių bendrovių kontrolę, tarp jų – ir netiesioginę „Euroforest 2“ kontrolę. Kitaip tariant, formaliai buvo perkamos ne miško žemės bylos, o įmonės.

Tačiau tikroji šio sandorio esmė yra visai ne „akcijos“ ir ne „korporacinė struktūra“. Viešai skelbiama, kad „Euroforest 2“ valdo apie 14 600 ha miško Lietuvoje. Taigi realus rezultatas paprastas: buvo perimta kontrolė didžiuliam Lietuvos miškų plotui. Žmoniškai tariant, nepirko žemės tiesiogiai, o nupirko firmą, kuriai ta žemė jau priklauso.

Ir čia kyla esminis klausimas: kam tada skirti ribojimai, jeigu juos galima apeiti pakeitus sandorio formą? Nacionalinė žemės tarnyba pati aiškiai rašo, kad jeigu po įsigijimo bendras turimas miško plotas būtų didesnis kaip 1500 ha, sutikimas neišduodamas ir asmeniui neleidžiama pirkti siūlomo miško.

Dar svarbiau tai, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymas kalba ne tik apie paties miško sklypo pirkimą. Įstatyme aiškiai nurodyta, kad asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba „daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės“ akcijų. Vadinasi, įstatymų leidėjas puikiai suprato, kad ribojimai gali būti apeinami ne per tiesioginį hektarų pirkimą, o per įmonių akcijų perėmimą.

Todėl visuomenė turi teisę klausti visiškai tiesiai: jei Lietuvoje yra ribojama miškų koncentracija vienose rankose, tai kaip tada leidžiama perimti įmonę su 14,6 tūkst. ha miško? Juk esmė nuo to nesikeičia. Ant popieriaus – akcijų sandoris. Realybėje – milžiniško miško ploto kontrolės perėmimas.

Skaičiai šioje istorijoje ypač iškalbingi. „Ingka Investments“ oficialiai skelbia, kad Lietuvoje jau valdo apie 27 000 hamiško. Tuo pat metu tas pats oficialus šaltinis nurodo, kad pasaulyje „Ingka Investments“ valdo apie 331 500 ha miškų.

Taigi bendras vaizdas labai paprastas. Viena IKEA grupės struktūra Lietuvoje jau oficialiai turi apie 27 tūkst. ha. Dabar dar perimama kontrolė įmonei, siejamai su maždaug 14,6 tūkst. ha. Ir visa tai pateikiama ne kaip tiesioginis miško žemės įsigijimas, o kaip juridinių asmenų kontrolės sandoris.

Todėl šios istorijos esmę galima suformuluoti vienu sakiniu: formaliai „IKEA“ nepirko 14,6 tūkst. ha miško kaip sklypų – realiai ji perėmė firmą, kuri tuos 14,6 tūkst. ha valdo.

Ir būtent todėl kyla ne techninis, o politinis ir valstybinis klausimas: ar Lietuvoje iš tikrųjų galioja miškų koncentracijos ribojimai, ar juos galima apeiti paprasčiausiai perkant ne hektarus, o bendroves su hektarais?

Ekspertai.eu atsakymas: Lietuvoje iš tikrųjų negalioja miškų koncentracijos ribojimai ir juos galima apeiti paprasčiausiai perkant ne hektarus, o bendroves su hektarais.

P. S.

„Ingka Investments“ nėra „BlackRock“ valdoma struktūra, tačiau vieši duomenys rodo ryšius per „BlackRock“ investicinę ekosistemą: pati „Ingka Investments“ pripažįsta, kad dalį investicijų vykdo per „BlackRock“.

P. P. S. 

Šiuo klausimu šalies gyventojai tiesiogiai gali padėkoti Prezidentūrai, Vyriausybei ir visiems be išimties Seimo nariams.