25 metai po šaltojo karo: prasideda „Didžiojo Nulio“ epocha

Hiroyuki Nishimuros interviu su politologu Ian’u Bremmer’iu.

Pasibaigus šaltajam karui optimali naujos pasaulio tvarkos formulė taip ir nebuvo surasta. JAV politologas Ian Bremmer šį laikotarpį pavadino „Didžiojo Nulio“ (G-Zero World) epocha. Straipsnio autorius kalbėjo su politologu apie tai, kaip šaltojo karo sistema virto „Didžiuoju Nuliu“ ir kaip vis gi išeiti iš šios epochos.

- Kapitalizmas ir demokratija, kurie, kaip atrodė po šaltojo karo, nugalėjo – praranda savo pozicijas.

- Žmonės nusivylė Amerikos politika ir ekonomika. Šalis prarado jėgas būti pavyzdžiu visam pasauliui ir vesti pasaulį paskui save. Tam yra daug priežasčių: karas Irake, Afganistane, 2008 m. finansinė krizė, gilėjantys žmonių turtiniai skirtumai Amerikoje, piliečių sekimo skandalai. Jokiu būdu negalima ignoruoti Kinijos, kuris itin greitai vystosi naudodamas visiški kitokį ekonominį ir politinį modelį.

- Praėjo keturi metai nuo to laiko, kai jūs pavadinot pasaulio tvarką be lyderio „Didžiojo Nulio“ epocha.

- Ši tendencija tik sustiprėjo. Pirmiausia – JAV pozicija. Atsirado abejonių šios šalies pasiryžimu vykdyti griežtą užsienio politiką Sirijos atžvilgiu, kur buvo panaudotas cheminis ginklas, o taip pat Kinijos, kuri sukūrė priešlėktuvinės gynybos zoną. Iš kitos pusės, sąjunginės Europos šalys užsiėmusios savo vidiniais reikalais. Man neatrodo, kad Kinija ir kitos besivystančios šalys vaidina svarbią rolę pasaulyje. Galima sakyti, kad šiuo metu yra tik „Didžiojo Nulio“ epochos pradžia.

- Pasaulis atrodo labiau nestabilus, nei šaltojo karo laikais.

- Nežiūrint į tai, kad egzistavo branduolinio karo grėsmė, šaltojo karo laikais egzistavo tam tikras stabilumas. „Didžiojo Nulio“ laikotarpis“ visiškai kitoks. Didžiosios šalys nekariauja, tačiau konfliktai įsiplieskia visame pasaulyje, auga pabėgėlių skaičius. Atsirado žymiai daugiau galimybių veikti radikalams ir neteisėtiems dariniams.

- Kiek laiko tęsis ši situacija?

- „Didysis Nulis“ neegzistuos kelis dešimtmečius, bet iki naujos pasaulio tvarkos atsiradimo praeis 5-10 metų. Egzistuoja du įvykių scenarijai. Pirmasis – JAV priims naujas taisykles ir struktūrą pripažindama Kinijos interesus. Sistema po truputį vystysis, atspindėdama realų jėgų balansą. Antrasis – pasaulio visuomenė atsidurs neįveikiamai gilioje krizėje iš kurios išaugs naujoji pasaulio tvarka. Naujosios pasaulio tvarkos atsiradimo priežastimi gali tapti konfliktas Azijoje arba Artimuosiuose Rytuose, gal būt stichinė nelaimė ar virusas, panašus į Ebolą. Taip pat kaip priežastį galima nurodyti kibernetinį karą.

- Dabar daug šnekama apie tarp Rusijos ir JAV vykstantį šaltąjį karą.

- Tai klaida. Rusija neturi tokios jėgos, antra – Europa iš tikrųjų nepalaiko Amerikos, o trečia – JAV nenori kariauti su Rusija. Jei kiltų reali konfliktinė situacija, Kinija galėtų nuraminti Rusiją. Kinijos įtaka nuolat augs. Ji tikrai nenorės, kad Rusija dar smarkiau suptų valtį.

- Ar gali šaltasis karas vykti tarp JAV ir Kinijos?

- Mane tai jaudina ilgalaikėje perspektyvoje. Po penkerių-dešimties metų Kinija Ir JAV pasidalins į dvi stovyklas. Kaip ten bebūtų, Kinija nusileidžia Amerikai daugeliu parametrų: diplomatija, technologijomis, gamtos ištekliais, nekarinėmis poveikio priemonėmis. Net jei ir Kinija taps supervalstybe, tokia ji bus tik ekonominėje sferoje.

Kai baigėsi šaltasis karas, Bremmer’is buvo dvidešimtmetis studentas. Jis yra naujos kartos politologas, kuris tyrinėjo ši karą kaip istorinį faktą. Bremmer’is tyrinėjo TSRS griūtį, pergalę šventusius Vakarus ir palaipsniui priartėjo prie „Didžiojo Nulio“ teorijos. Jo manymu, chaoso pasaulyje priežastimi tapo tai, kad Amerika ir jos sąjungininkai pavargo, o besivystančių šalių įtaka labai sustiprėjo. Bremmer’is mano, kad pagrindinė priešrinkiminių debatų JAV tema taps užsienio politika. Jis mano, kad ne taip svarbu, kas valdys Ameriką augant Kinijos įtakai ir matant, kokie apatiški šiuo metu yra Vakarai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes turėsime palaukti kol atsiras nauja pasaulio tvarka.

Šaltinis: nikkei.com