9 įdomiausi faktai apie Nobelio premijas

Nobelio premijos gyvuoja jau 112 metų. Kas jis, Nobelio premijos laureatas? Kiek jam metų ir iš kur jis yra? Kokia dalis premijų skiriama moterims, ar buvo mokslininkų, apdovanotų šiuo prestižiniu apdovanojimu du kartus? 9 įdomiausi faktai apie Nobelio premijas.

1. JAV – Nobelio premijos lyderiai

Daugiausia Nobelio premijos laureatų mokslininkų – fizikos, chemijos ir medicinos srityse – amerikiečių. Jų dalis – 43 proc. Antroje vietoje fizikos ir chemijos srityse – vokiečiai, trečioje – britai. Medicinos srityje rikiuotė atvirkščia. Ketvirtoje vietoje – prancūzai.

2. Nobelio premijos laureatai gimsta dažniau vasarą, rudenį ar žiemą

Dažniausiai Nobelio premijos laureatai buvo žmonės, gimę nuo gegužės 21 iki vasario 28 d.

3. Premiją paprastai gauna sulaukę daugiau nei 50 metų

Nobelio premijos laureatų amžiaus vidurkis visose šešiose kategorijose – 59 metai. Šiek tiek jaunesni apdovanojimų laimėtojai – mokslo disciplinose. Tarp chemikų ir fizikų – 57 metai, medicinoje – 55.

4. Nobelio premijos verti jauni ir pagyvenę

Jauniausiu mokslininku, gavusiu apdovanojimą, 1915 m. tapo 25 metų fizikas Williamas Lawrence'as Braggas. Garbingiausio amžiaus jos savininkai – Leonidas Hurwiczas (2007) ir Lloydas Stowellas Shapley (2012). Kai jie buvo apdovanoti Nobelio premija ekonomikos srityje, mokslininkams buvo atitinkamai 90 ir 89 metai.

5. Premija, skirta po mirties

Du kartus Nobelio premija buvo skirta po mirties: Nobelio taikos premija 1961 m. – Dagui Hammarskjöldui, o literatūros 1931 m. – Erikui Axelui Karlfeldtui.

Oficialios taisyklės leidžia ją paskirti tik kandidatui esant gyvam. D. Hammarskjöldas ir E. A. Karlfeldtas buvo nominuoti gyvi, bet persikėlė į kitą pasaulį, kai premija jau buvo paskelbta.

1974 m. buvo nuspręsta daugiau neteikti jos mirusiesiems. Nepaisant to, 2011 m. Nobelio premija vėl buvo pagerbtas miręs asmuo. Kai Nobelio komitetas pranešė, kad Ralphas Staynmana gavo medicinos premiją, nebuvo žinoma, kad tris dienas prieš ceremoniją jis mirė. Vėliau R. Staynmanos premiją gavo jo įpėdiniai.

6. Du sykius gavę Nobelio premiją

Keturi mokslininkai premijos laureatais tapo du kartus. Amerikos fizikas Johnas Bardeenas ją gavo pirmą kartą 1956 m. už tranzistoriaus išradimą, o antrą kartą – 1972 metais už superlaidumo teoriją (kai kurių medžiagų gebėjimas turėti griežtai nulinę elektrinę varžą).

Anglas Frederickas Sangeras du kartus apdovanotas Nobelio chemijos premija – 1958 m. už insulino struktūros atskleidimą ir 1980 m. už pagrindinių biocheminių savybių iš nukleinorūgščių, ypač rekombinantinių DNR, studiją.

Du skirtingus apdovanojimus gavo amerikiečių chemikas Linusas Carlas Paulingas: 1954 m. – chemijos, o 1962 m. – taikos premiją. L. C. Paulingas buvo aktyvus branduolinių ginklų bandymų priešininkas.

7. Nobelio premijos – ne moterims

Nedaug moterų yra nugalėtojos. Garsiausia moteris, du kartus apdovanota premija, – Marija Curie. 1903 m. ji gavo apdovanojimą už savo mokslinius tyrimus apie fizikos reiškinių radiaciją, o 1911 m. – chemijos už raiškos elementų radžio ir polonio atradimą.

Iš viso moterims buvo įteikta Nobelio premija 44 kartus, o už pasiekimus vienos iš trijų disciplinų mokslo srityje – tik 16 kartų. Tai tik 3 procentai visų apdovanojimų laimėtojų šiose srityse. Dvi moterys gavo prizus fizikos, keturios – chemijos, 10 – medicinos srityse.

8. Nuo Nobelio atsisakė, ir ne kartą

Nobelio taikos premijos laimėtojas Tho Le Dykhas ir literatūros Jeanas Paulis Sartre'as atsisakė priimti apdovanojimą. J. P. Sartre'as nenorėjo jokių oficialių minėjimų, o 1973 m. Tho Le Dykhas paaiškino savo atsisakymą vykstančiu pilietiniu karu Vietname.

9. Vokiečiams buvo uždrausta gauti Nobelio premiją

Vokietijos nacionalsocialistų valdžia vokiečių mokslininkams buvo uždraudusi priimti šiuos apdovanojimus. Todėl apdovanojimų negavo 1938 ir 1939 m. chemikai Richardas Kuhnas ir Adolfas Butenandtas bei Gerhardas Domagkas – Nobelio premijos medicinos laureatas 1939 m. Po Antrojo pasaulinio karo jie vis tiek gavo savo diplomus ir medalius, bet ne pinigus.

Parengta pagal „Deutsche Welle“