|
KUR VERTA DURTI PIRŠTU?
(Komentaras skirtas N.Venckienės rašiniui "Kodėl Naujamiestis?" (TŠ, LL)
Nuo to momento, kai teisėja Neringa Venckienė, galima sakyti, priverstinai atsistatydino iš pareigų, jos statusas pasikeitė iš esmės. Dabar ji gali laisvai reikštis politikoje, siekti politinės karjeros ir vesti sukurtą “Drąsos kelio” partiją TIESOS ir TEISINGUMO paieškų link. Didelė dalis visuomenės ir netgi atskiri teisininkai suprato globėjos ir jos aplinkos pastangas apsaugoti mergaitę ir siekti teisingumo Lietuvos teisinėse institucijose. Pedofilijos ir žudynių skandalui neliko abejingi ir emigravę Lietuvos piliečiai, kurie renkant naują Seimą gali labai reikšmingai išsakyti savo požiūrį į dabartinę situaciją Lietuvos teisėsaugoje ir konkrečiai ką jie mano apie buvusios mergaitės globėjos pastangas. Dabartiniu metu visa ta kova ir parama jai persikelia į politinį “minų” lauką, kuris nėra taip lengvai pereinamas, kaip galėjo pasirodyti politikos naujokei. Jame kompetencijos ir dalykiško politinio mąstymo poreikis ne tik kad nesumažėja, bet ir išauga. Kovoti prieš visus ir prieš viską, kaip siūlo ir “bačkos aktyvistai” yra ta kryptis, kuria gali labai džiaugtis tik A.Ūso “garbės” gynėjai ir esamos teisėsaugos padėties garbintojai. Jie puikiai suvokia, kad izoliavus “Drąsos kelio” partiją, nebus sudėtinga ir sekančioje Seimo kadencijoje apsaugoti galimą įtaką tai teisėsaugos daliai, kuri šiame skandale pasirodė kaip nekompetentinga, o kartais net ir nesąžininga.
Ne kartą esu raginęs N.Venckienę atskleisti savo politines pažiūras bent jau nurodant tas politines jėgas, kuriomis ji labiausiai pasitiki įgyvendinant teisingumo siekius Lietuvoje. Tos kairiosios ir liberalios jėgos, kurios net ir mažo pirštelio nepajudino minėtos istorijos eigoje gali džiūgauti po tokių N.Venckienės rašinių, kaip šis. Joms vis labiau sekasi izoliuoti naują partiją net ir nuo tų politikų, kurių pozicijos buvo pakankamai pozityvios, ruošiantis būtinoms permainoms teisėsaugoje.
Savo politinę poziciją Seimo pirmininkės atžvilgiu kandidatė į Seimą Neringa Venckienė išsako taip: “Manau, kad už dabartinę Lietuvos tragediją – 52 milijardus litų skolos, merdinčią ekonomiką, įsigalėjusią korupciją, teisinį nihilizmą ir masinę gyventojų emigraciją atsakinga ji.”
Niekaip negaliu sutikti su tokiu vertinimu. Yra daugybė objektyvių ir subjektyvių faktorių, kodėl šalyje vis dar nesuvaldoma korupcija, kontrabanda, kodėl vis dar emigruojančių tris kartus daugiau , negu sugrįžtančių. Pagaliau, kodėl teisinė sistema nesugeba tinkamai ir laiku vykdyti savo užduočių. Vertėtų N.Venckienei, kaip teisininkei, giliau išsiaiškinti Seimo konstitucines prievoles kitų Lietuvos valdžios institucijų tarpe. Visas minimas kaltes suversti tik vienam asmeniui, vadovaujančiam įstatymų ir jų pataisų kūrimo darbui nėra teisinga. Teisingiau būtų pasakyti, kad už tai atsakingi esame mes visi Lietuvos piliečiai, kurie dažnai vis dar blaškomės postkomunistinėje erdvėje įvairių rinkimų metu, dorai nesuvokdami tų svertų, kurie galėtų greičiau integruoti Lietuvą į pažangiausių demokratinių valstybių terpę.
Irena Degutienė, gindama Seimo vaikų teisių kontrolierę, mano supratimu, elgėsi mažu mažiausiai nesolidžiai. Seimo priimtas sprendimas netgi nesvarstyti E.Žiobienės atsistatydinimo pareiškimo paliko atmintyje kartų prieskonį. Pažiūrėkime į situaciją dar atidžiau. Kas galėjo pagal pareigas ir laiksnius pretenduoti į E.Žiobienės vietą? Kaip supratau, Slušnys ir gal būt – Pūras. Tad siūlydama E.Žiobienę į pareigas vietoj R.Šalaševičiūtės Seimo pirmininkė gal ir neturėjo plataus pasirinkimo galimybės.
Kita nuoskauda N.Venckienei buvo Seimo specialios komisijos balsavimas vieno balso persvara dėl siūlymo teisėjos teisinio neliečiamumo suspendavimo ir gan vieningas Seimo verdiktas tuo pačiu klausimu. Kad taip daugumoje balsavo ir TS LKD frakcijos nariai – mano supratimu, buvo politinė klaida, kaip ir daugelio jų ilgalaikis “stovejimas po medžiu”, kai skriaudžiamas vaikas, keistai žūsta ar būna nužudomi žmonės, o kai kurių teisėsaugininkų veiksmai kelia daug klaustukų. Tai turi būti ne tik teisėsaugos institucijų, bet ir visų politikų rūpestis .
Verta nepamiršti ir to, kad tuo metu apie “Drąsos kelią” sukosi politiniai darinukai, kurių vadovai buvo gan marginalios asmenybės. Buvo iškilusi grėsmė, kad tokie “gudručiai” suvalgys “Drąsos kelio” politinius naujokus , kaip sakoma “su batais”, tad ir dešinės politikos senbūvių atsargumas jei ir nepateisinamas tai gali būti suprantamas. DK vis tik pavyko atsikratyti tokių veikėjų paslaugų, kurie dabar susijungė į nelabai viltingą koaliciją, o “DK” partijos sąraše išlikęs “kadras” V.Matulevičius gali būti nureitinguotas balsavimo metu.
Pasilieku prie savo ankstesnės nuomonės, kad “Drąsos kelio” partija gali patekti į Seimą. Rezultatas gali būti netgi artimas valinskinio TPP sėkmės dydžiui. Negalima šių politinių jėgų bandyti kaip nors sutapatinti, nes ir jų elektoratas ir konkretūs tikslai gerokai skiriasi. Norėtusi tikėti, kad skiriasi ir perspektyvos galimybės. Net ir po šio straipsnio publikacijos, turiu viltį, kad Naujamiesčio apygardos rezultatai gali būti labai suaktyvinti užsienio lietuvių ir gan reikšmingi bendram mūsų šalies politiniam fondui, kuriame ir šiandien pozityvią vietą matau ir politikos naujokei “Drąsos kelio” partijai. Užsienio lietuviai, jei jie nepamirštų ir pasinaudotų savo politine teise balsuoti, galėtų netgi nulemti mūsų valstybės politinę ateitį be neokomunistinių jėgų politinių grupuočių.
Siūlau Neringai Venckienei atitrūkti pagaliau nuo asmeninių nuoskaudų aiškinimosi, personalinių dalykų akcentavimo. Situacija tampa kur kas labiau politizuota, tad kur kas prasmingiau būtų išplėsti savo politinio matymo lauką analizuojant įvairias problemas ir galimus jų sprendimo būdus platesniame kontekste. Asmeninės nuoskaudos sukelia pyktį, kuris politinėje kovoje gali tapti rimtu trukdžiu siekiant pozityvių rezultatų. Sėkmės visiems, kurie siekia TIESOS ir TEISINGUMO.
|