2017 m. birželį Vilniaus universitete įvyko diskusija „Rusų kalbos perspektyvos Lietuvoje“, kurios dalyviai padarė išvadą, kad per pastaruosius dešimtmečius rusų kalbos padėtis Lietuvoje reikšmingai pasikeitė.
Diskusijoje dalyvavo ir liberalas, buvęs kultūros ministras, tuometinis Seimo narys Arūnas Gelūnas.
Vyriškis pareiškė įsitikinimą, kad rusų kalbai ir rusų filologijai Lietuvoje turi būti sudarytos visos sąlygos vystytis.
Tąsyk A. Gelūnas priminė, kad neseniai Lietuvoje vyko Laisvosios Rusijos forumas, kuriame žurnalistas Edmundas Jakilaitis vedė diskusiją rusų kalba.
„Tačiau jis kalbėjosi ne su Rusijos valdžios atstovais, o su opozicija, ir buvo didelis malonumas klausytis jų pokalbio rusų kalba. Aš buvau labai laimingas girdėdamas šią diskusiją būtent rusų kalba“, - pabrėžė A. Gelūnas.
Politikas taip pat atsakė į klausimą, ar reikia analizuoti rusų klasikus ir šiuolaikinius mąstytojus.
„O į klausimą, ar reikia Lietuvoje analizuoti Dostojevskį, atsakau – taip. Ar reikia skaityti N. Berdiajevą rusų kalba? Žinoma, taip. Ar reikia skaityti šiuolaikinius humanitarinius mąstytojus rusų kalba? – Be abejo. Juk pastaruosius tūkstantį metų Lietuva ir Rusija bendravo įvairiais lygmenimis, komunikacija buvo nuolatinė. Tad kodėl norime atimti rusų filologijos ateitį vien dėl pastarųjų trejų metų įvykių? Manau, tai labai trumparegiška pozicija – turime pabusti ir nekartoti klaidų“, - DELFI publikacijoje „Русский язык в Литве: родной, иностранный или язык пропаганды?“ buvo cituojamas A. Gelūnas.
Susiję:
Driokstelėjo kultūrininkų lyderis Gelūnas: kuri demokratinė šalis turi tokią nesąmonę?
