A. Anušauskas. Putino gyvasis skydas

Vladimiro Putino režimas savo šovinizmą mėgina maitinti beveik prieš 70 metų praūžusio karo atmintimi, ieškodamas ir surasdamas „gyvąjį skydą“ savo tikslams pridengti. Jis paskelbė, kad kol bus sudarytos tarptautinės sutartys (!) jis nustato „kas mėnesį mokamą materialinį aprūpinimą... Latvijos, Lietuvos ir Estijos Respublikų piliečiams, gyvenantiems šių valstybių teritorijose“.
 
Įdomu tai, kad tęsiama dar Stalino laikų tradicija, kuomet su okupuotų Baltijos šalių, Ukrainos, Lenkijos (rašo Baltarusijos, tačiau be Armijos Krajovos čia nebuvo rimtesnių nesovietinių pasipriešinimo judėjimų) pasipriešinimais („likvidavę nacionalistinį pogrindį“) kovoję enkavėdistai buvo pripažįstami II pasaulinio karo dalyviais.

Taip pat patvirtinta ir 9-ajame dešimtmetyje atsiradusi tradicija – karo veteranais pripažinti ir stribai. Tarp vos daugiau kaip tūkstančio karo veteranais (be 800 kare žuvusiųjų našlių) pripažintų Lietuvos piliečių gal dar yra vos pora šimtų 16-osios divizijos karių. Tačiau prie jų prisišlieję (prijungti) ir keli šimtai sovietinių represinių struktūrų darbuotojų, stribų, kurie kovojo su lietuvių ginkluotu pasipriešinimu.

Kaip ir Stalino laikais, kuomet buvo raportuojama apie „nacionalistinio pogrindžio likvidavimą“, Putino nutarime ribine data tampa 1951 m. gruodžio 31 d. Juk nepripažinsi, kad kariniai daliniai, smogikai kariavo su pasipriešinimu iki 1958 metų.

Daug ką paaiškina šio nutarimo aiškinamasis raštas: „Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje gyvenančių Didžiojo Tėvynės karo veteranų teisės pažeistos daugelyje gyvenimo sričių. Minėtų šalių politinių elitų valia jie akimirksniu iš tėvynės gynėjų paversti „okupantais“, dažnai persekiojami teisminiu keliu. Tai vyksta Vilniaus, Rygos ir Talino realizuojamo buvusių kariškių iš esesininkų dalinių herojizavimo fone“.
 
Įdomu tai, kad tęsiama dar Stalino laikų tradicija, kuomet su okupuotų Baltijos šalių, Ukrainos, Lenkijos (rašo Baltarusijos, tačiau be Armijos Krajovos čia nebuvo rimtesnių nesovietinių pasipriešinimo judėjimų) pasipriešinimais („likvidavę nacionalistinį pogrindį“) kovoję enkavėdistai buvo pripažįstami II pasaulinio karo dalyviais.

Taip pat patvirtinta ir 9-ajame dešimtmetyje atsiradusi tradicija – karo veteranais pripažinti ir stribai. Tarp vos daugiau kaip tūkstančio karo veteranais (be 800 kare žuvusiųjų našlių) pripažintų Lietuvos piliečių gal dar yra vos pora šimtų 16-osios divizijos karių. Tačiau prie jų prisišlieję (prijungti) ir keli šimtai sovietinių represinių struktūrų darbuotojų, stribų, kurie kovojo su lietuvių ginkluotu pasipriešinimu.

Kaip ir Stalino laikais, kuomet buvo raportuojama apie „nacionalistinio pogrindžio likvidavimą“, Putino nutarime ribine data tampa 1951 m. gruodžio 31 d. Juk nepripažinsi, kad kariniai daliniai, smogikai kariavo su pasipriešinimu iki 1958 metų.

Daug ką paaiškina šio nutarimo aiškinamasis raštas: „Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje gyvenančių Didžiojo Tėvynės karo veteranų teisės pažeistos daugelyje gyvenimo sričių. Minėtų šalių politinių elitų valia jie akimirksniu iš tėvynės gynėjų paversti „okupantais“, dažnai persekiojami teisminiu keliu. Tai vyksta Vilniaus, Rygos ir Talino realizuojamo buvusių kariškių iš esesininkų dalinių herojizavimo fone.“

Toks realybės klastojimas nėra naujas – jis jau tapo dabartinio Rusijos politinio elito elgesio dalimi. Nauja tradicija yra ta, kad į šią karo veteranų kategoriją įtraukti nacistinių koncentracijos stovyklų, kalėjimų ir getų kaliniai.

Žinoma, pretenzija „materialiai aprūpinti iki gyvos galvos“ kelis tūkstančius Lietuvoje gyvenančių ir veteranais pripažintų žmonių mokant po 10-20 eurų per mėnesį yra daugiau nei pasityčiojimas.

Antrojo pasaulinio karo veteranų, kurie neturėjo ypatingų laipsnių ir buvo eiliniai kariai, Lietuvoje gaunamos senatvės ir valstybinės pensijos yra 20-30 kartų didesnės nei siūlomas „išlaikymas“ iki gyvos galvos sparčiai devalvuojančiomis rublinėmis pašalpomis.

Savaime suprantama, kad visa tai tėra tik propaganda, kurios paskirtis – skaldyti kaimyninių šalių piliečius. Visa tai panašu į V. Putino mėginimą dangstyti gyvuoju žmonių skydu savo agresyvius tikslus. O iš tikrųjų antraeile paverčiama tragiška karo atmintis.